Birželio 8 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Svarstytas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo kitais metais klausimas. Vyriausybės pusė teigė pritarianti praeitame posėdyje Lietuvos banko (LB) deryboms pasiūlytam startiniam skaičiui – MMA kelti iki 703 eurų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog profesinės sąjungos, skaičiuodamos kitų metų MMA, vadovaujasi Trišalėje taryboje sutarta formule, ta pačia, kuria vadovaujasi ir Lietuvos bankas, tačiau imami skirtingi įverčiai.

„Atsiverčiame Finansų ministerijos tinklapyje esantį 2021 metų ekonominės raidos scenarijų, ir randame 2022 metams prognozuojamą darbo užmokestį, įdedame dėmenis į formulę ir gauname 750 eurų MMA kitiems metams. Ir mes, profesinių sąjungų pusė, rekomenduojame Vyriausybei nustatyti būtent tokį MMA“, – sakė I. Ruginienė. Be to, anot jos, prognozuojama, kad ženkliau augs infliacija, o darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, vadinasi, yra visos prielaidos kelti MMA.

Šią poziciją palaikė ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, o Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis netikėtai išreiškė palaikymą Vyriausybės pasiūlymui.

Pozicijos dėl MMA išsiskyrė ir darbdavių pusėje. Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas Andrius Romanovskis paramą pasiūlymui MMA kelti iki 703, tačiau mainais norėtų, jog Vyriausybė labiau prisidėtų popandeminėmis paramos priemonėmis labiausiai nukentėjusiems sektoriams. LB pasiūlytą MMA didinimą teigė palaikanti ir Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius informavo, kad prognozuojamas darbo našumas augs 4 kartus lėčiau, nei Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas dydis, ir 8 kartus lėčiau, nei profesinių sąjungų siūlomas MMA. Jis siūlė peržiūrėti formulę taip, kad joje būtų atsižvelgiama į darbo našumą.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė nepritariantis nei Vyriausybė, nei profsąjungų pasiūlymams, o Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas Sigitas Gailiūnas užsiminė, jog keliant MMA būtina didinti ir nepamokestinamąjį pajamų dydį.

Sutarta diskusijų dėl MMA kėlimo nebetęsti ir fiksuoti skirtingas nuomones, o dėl MMA dydžio galutinai turėsianti apsispręsti vyriausybė.

Vėliau Seimo narys Algirdas Sysas pristatė savo registruotą Darbo kodekso Nr. XII-2603 171 ir 176 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-528.

Juo norima patikslinti darbo tarybų rinkimo tvarką. Diskusijas dėl šio projekto nuspręsta, kaip jau įprasta svarstant DK pakeitimus, nukelti į darbo santykių komisiją prie Trišalės tarybos.

Toliau svarstytas darbdavių pasiūlymas dėl Užimtumo  įstatymo  pataisų  (XIVP-498), kuriomis siūloma pagalbos priemones  darbo  vietų  išsaugojimui  labiausiai  nuo  pandemijos  nukentėjusioms  įmonėms  numatyti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Darbdaviai siūlo šį terminą nukelti iki gruodžio 31 d. Anot A. Romanovskio, labiausiai nukentėję yra apie 4 tūkst. žmonių dirbančių turizmo sektoriuje.

Anot LPSK pirmininkės I. Ruginienės, LPSK, įvertinusi pandeminę situaciją, gyventojų skiepijimosi greitį, darbdavių skundus dėl darbuotojų trūkumo bei valstybės skolos padėtį pasisako už nuosaikesnį – vyriausybės pasiūlytą terminą. Čia „Sandraugos“ pirmininkas ir vėl turėjo kitą nuomonę – jis pritarė darbdavių siūlymui.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, jog minimas projektas – poprastovinę pagalbą verslui teikti iki trijų mėnesių – jau yra kompromisinis, nes SADM siūliusi vieno mėnesio terminą. Jis informavo, kad pagal Statistikos departamento duomenis nedarbas Lietuvoje nukrito iki 6,5 proc., jau artėjama prie priešpandeminės situacijos, tad nėra prielaidų taip ilgai tęsti finansavimo darbo vietoms išlaikyti.

Po diskusijos ir šiuo klausimu fiksuotos skirtingos nuomonės.

Nemažai diskusijų Trišalėje taryboje sulaukė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas apsvarstyti padėtį darbo rinkoje. Jos pirmininkė Kristina Krupavičienė kritikavo Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės komentarą spaudoje, kuriame ji kaltinusi pačius bedarbius, jog jie nenorintys dirbti. Jai antrino ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, kurią taip pat šokiravę UŽT vadovės pasisakymai. Ji teigė, jog žmonės nekalti, jeigu siūlomi darbai yra mažai apmokami arba taip toli, kad nepasimoka važinėti. Esą reiktų individualių ir kompleksinių paslaugų bedarbiams.

I.Balnanosienė teigė savo komentaru nieko nekaltinusi, tik norėjusi apžvelgti sisteminio nedarbo problemą. Be to, esą pagaliau pavykę išprovokuoti kompleksines diskusijas.

Pamačius, jog kalbėti norinčiųjų yra labai daug, o problemų spektras – platus, nutarta SADM pavesti surengti užimtumo klausimais atskirą diskusiją.

Kitas LPS „Solidarumas“ pasiūlytas klausimas – dėl elektros energijos ir dujų kainų kėlimo. Profesinę sąjungą papiktino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas nuo šių metų liepos 1 d. leisti Lietuvoje didinti elektros energijos kainas 8%, o dujų kainas namų ūkiams – net 26–50%. Įsibėgėjus diskusijoms paaiškėjo, jog tai gana sudėtingas klausimas, reikalaujantis labai daug informacijos ir specifinių žinių, tačiau ir gana svarbus visiems Lietuvos gyventojams, todėl nuspręsta šiuo klausimu surengti neeilinį Trišalės tarybos posėdį birželio 22 d.

Darbotvarkėje nenumatytą klausimą dėl kvotų darbuotojams iš trečiųjų šalių didinimo iškėlė  Verslo konfederacija. Jos vadovas A. Romanovskis teigė, jog darbuotojų esą labiausiai trūksta transporto sektoriui.  Viceministras V. Šilinskas išsakė savo asmeninę nuomonę, kad reiktų pirma įdarbinti visus reikiamą kvalifikaciją turinčius vairuotojus Lietuvoje, tokių UŽT registruota 170, taip pat dar galima perkvalifikuoti bent  500 darbuotojų.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, jog įdarbintų kad ir 5 tūkst. darbuotojų, tačiau perkvalifikavimas užtruks, o darbuotojų reikia jau dabar. Todėl reikalinga didinti kvotas, nes esą „užsidarė“ Baltarusija, kur įstrigo dalis  vairuotojų, besiilsinčių po reisų.

 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos inf.


Kalendorius

Gruodis 2021
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
29 30 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31 1 2

Posakiai ir kita aktuali informacija

____________________________________

 

2021 METŲ DARBO IR POILSIO KALENDORIUS