Gegužės 7 d. Europos sąjungos (ES) lyderiai, institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai susitiko Porte, siekdami surasti bendrą poziciją kovai su skurdu ir lygybės skatinimui po pandemijos.

Žymūs ekonomistai, profesoriai, atsižvelgdami į vyksiantį viršūnių susitikimą parašė atvirą laišką, kuriame aptarė ir šiuo metu ES institucijose svartomą „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyvą. Sveikindami direktyvą, ekonomistai teigia, kad minimalių atlyginimų palaikymas teisės aktais tikrai užtikrintų, jog dirbantys žmonės nebegyventų žemiau skurdo ribos ir, kad tai labai svarbi priemonė, siekiant atsitiesti po pandemijos. Nors judama teisinga linkme, tačiau, kaip ir ES socialinių veiksmų planui, taip ir šiai direktyvai vis dar “trūksta ambicijų“.

Laiške, kurį parašė garsūs ekonomistai, profesoriai Mariana Mazzucato ir Thomas Piketty bei pasirašė kiti žinomi ekonomistai iš visos Europos, daroma išvada:

„Siūloma direktyva yra žingsnis teisinga linkme, tačiau reikalingos griežtesnės priemonės, garantuojančios, kad profesinės sąjungos laikytųsi teisės į kolektyvines derybas derėtis dėl geresnio darbo užmokesčio ir sąlygų darbuotojams bei raginančios pakelti įstatymų nustatytą minimalų atlyginimą iki tokio lygio, kuris užtikrintų bent jau padoraus gyvenimo lygį. Tinkamas minimalus darbo užmokestis ir tvirtos kolektyvinės derybos yra naudingos ne tik žmonėms, bet ir ekonomikai. “

Šiuo metu įstatymų nustatytas minimalus darbo užmokestis 20 ES valstybių narių yra toks žemas, kad pokyčiai, kurių reikalauja profesinės sąjungos, padidintų taip reikalingą darbo užmokestį daugiau nei 24 milijonams darbuotojų. Darbinis skurdas Europoje taip pat didėja dėl to, kad  mažiausiai 3 milijonai žmonių nuo 2000 m. praranda kolektyvinio darbo užmokesčio ir darbo sąlygų teikiamą naudą. Analizės rodo, kad mažiausi atlyginimai yra šalyse, kuriose kolektyvinės derybos apima mažą darbuotojų skaičių.

Europos Parlamento pranešėjai, palaikomi profesinių sąjungų ir dabar svarbiausių ekonomistų, pateikė pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti direktyvą:

- „Padorumo riba“, kuri užtikrintų, kad įstatymuose nustatytas minimalus darbo užmokestis negali būti mažesnis nei 60% vidutinio darbo užmokesčio ir 50% vidutinio darbo užmokesčio valstybėse narėse.

- Užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų skiriamos tik toms įmonėms, kurios gerbia darbuotojų teisę stoti į profesinę sąjungą ir kolektyviai derėtis.

- suteikti profesinėms sąjungoms teisę patekti į darbo vietas ir apsaugoti nuo darbdavių darbdavių siekio “sugriauti” profesines sąjungas.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) taip pat gavo paramą iš profesoriaus Jameso K. Galbraitho, kuris pasakė:

"Kaip ekonomistas ir lyginamųjų sistemų studentas galiu kategoriškai pasakyti, kad šalių ir regionų, turinčių aukštą minimalų atlyginimą, tvirtas profesines sąjungas ir darbo standartus, ekonominiai rodikliai yra geresni, įskaitant mažesnį nedarbą, nei tų, kuriems trūksta šių aspektų. Dėl šios priežasties aš visada tvirtai palaikiau judėjimus minimaliam atlyginimui didinti ir darbo teisėms JAV stiprinti“.

"Daugelis gerbiamų Europos ekonomistų garsiai ir aiškiai sako, kad minimalių atlyginimų didinimas yra naudingas ekonomikai", - teigia Ester Lynch, ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotoja. „Tai svarbi žinia ES ir valstybėms narėms šiuo metu, kai Europos Parlamente svarstoma direktyva dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio ir kai ES rengia pirmąjį socialinį aukščiausiojo lygio susitikimą per daugelį metų.“

Potugalijoje vykstančioje neformalioje Europos Vadovų Taryboje ir viršūnių susitikime socialiniais klausimais dalyvaujantis LR Prezidentas G. Nausėda žiniasklaidai teigė, kad pirmiausia reikia nukreipti savo pastangas į tas sritis, kurios labiausiai reikalauja dėmesio – pirmiausia vienodo starto, vienodų galimybių užtikrinimas, ypač tiems žmonėms, kurie turi negalių, taip pat vaikams, vyresniems žmonėms.

„Taip pat svarbu užtikrinti pastangas garantuoti minimalų pajamų standartą išvengti skurdo didėjimo. Deja, tai taip pat šiuo metu yra problema. Man svarbu, kad būtų socialinis dialogas, kad jis būtų ne deklaratyvus, formalus, o įtrauktų interesų grupes, darbdavius, darbuotojų organizacijas į sprendimų priėmimų procesą“, – sakė šalies vadovas.

 

Parengta pagal ETUC, DELFI consilium.europa.eu inf.