Per pirmąjį karantiną, kuris buvo įvestas dėl COVID-19 pandemijos, nuotoliniu būdu dirbančių asmenų skaičius ES staiga išaugo nuo 5 iki 40 proc. Praėjus metams, kai ir toliau dirbama nuotoliniu būdu, vis dar sunku tinkamai įvertinti šios darbo formos poveikį darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų ir ilgalaikės perspektyvos, kad būtų galima pasinaudoti šios darbo formos teikiama nauda ir sumažinti jos keliamą riziką.

Nepaisant akivaizdžių galimybių, kurių nuotolinis darbas suteikia tiek darbuotojams, tiek darbdaviams (didesnis našumas, lankstesnis darbo organizavimas ir didesnė autonomija), jis vis dėlto dali daryti neigiamą poveikį profesiniam ir asmeniniam darbuotojų gyvenimui. Pandemijos metu ribos tarp šių dviejų gyvenimo sričių kartais išnyksta dėl pernelyg didelio darbo krūvio, ilgų darbo valandų ir poilsio trūkumo.

Vyraujant „nuolatinio prisijungimo“ kultūrai daugeliui darbuotojų sunku atsijungti, o tai vėliau gali atsiliepti žmonių psichikos ir fizinei sveikatai, taip pat gerai savijautai. Kaip EESRK pažymėjo kovo mėn. vykusioje plenarinėje sesijoje priimtose dviejose nuomonėse dėl nuotolinio darbo, ypač moterys patiria neigiamą darbo namuose poveikį, nes joms dažniau tenka darbą namuose suderinti su namų ruoša.

EUROFOUND tyrimo duomenimis, 30 proc. „reguliariai“ nuotoliniu būdu dirbančių asmenų kasdien arba keletą kartų per savaitę dirbo pasibaigus darbo laikui ir apie 20 proc.jų dirbo daugiau kaip 48 val. per savaitę. Apie 40 proc. „reguliariai“ nuotoliniu būdu dirbančių asmenų ilsisi mažiau nei 11 val. per parą.

Todėl tam, kad būtų galima sumažinti nuotolinio darbo keliamą riziką ir sustiprinti jo teikiamą naudą popandeminiu laikotarpiu, EESRK ragina socialinius partnerius valstybėse narėse parengti kiekvienai šaliai pritaikytas taisykles atsižvelgiant į konkrečių sektorių ir įmonių padėtį, vykdant esamą socialinį dialogą ir taikant kolektyvinių derybų sistemas.

Nuotolinį darbą reikėtų tinkamai reguliuoti. Svarbu užtikrinti galimybę pasibaigus COVID-19 krizei jį atšaukti ir rinktis savanoriškai. Asmeninės ir kolektyvinės nuotoliniu būdu dirbančių asmenų teisės ir darbo krūvis turėtų būti tokie pat, kaip ir darbdavio patalpose dirbančių kolegų. EESRK nurodė, kad nuotolinio darbo tvarka turi būti nustatyta raštu, užtikrinant vienodą požiūrį ir vienodas darbuotojų sveikatos ir saugos sąlygas.

„Darbas iš namų tampa vienu iš ateities darbo rinkų požymių, tačiau negalime leisti, kad tai skatintų socialinę regresiją ir darbuotojų izoliaciją. Tokia darbo forma gali padėti žmonėms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, tačiau negalime leisti, kad namuose dirbantys asmenys būtų diskriminuojami ar su jais būtų elgiamasi kitaip, nei su darbuotojais, nusprendusiais dirbti biure“, – pažymėjo nuomonės „Nuotolinio darbo iššūkiai“ pranešėjas Carlos Manuel Trindade.

EESRK nurodė, kad atsižvelgiant į greitą šios darbo formos plėtrą ir pandemijos metu įgytą patirtį reikėtų įvertinti esamas ES sutartis dėl nuotolinio darbo siekiant įsitikinti, kad jos vis dar yra veiksmingos naujomis aplinkybėmis.

Tai visų pirma pasakytina apie ES lygmeniu socialinių partnerių pasirašytus 2002 m. Pagrindų susitarimą dėl nuotolinio darbo ir 2020 m. Pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo. Į juos turėtų atsižvelgti valstybės narės ir socialiniai partneriai, rengdami nacionalines sistemas įmonėms ir darbuotojams, naudojantiems šią darbo formą.

Be to, vadovaujantis SESV nuostatomis ir (arba) valstybių narių lygmeniu galėtų būti imtasi Europos teisėkūros iniciatyvos siekiant apsaugoti ir įgyvendinti teisę atsijungti.

ES ir valstybės narės taip pat turėtų pasinaudoti galiojančiais teisės aktais, pavyzdžiui, Darbo laiko direktyva ir Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, kuri yra visapusiškai taikytina nuotoliniam darbui. Šias direktyvas reikėtų perkelti į nacionalinę teisę ir atitinkamai įgyvendinti, o tai neabejotinai „padės pagerinti nuotoliniu būdu dirbančių asmenų darbo sąlygas“.

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į pavojų, kylantį dėl to, kad nuotolinis darbas sudaro dvigubą apmokamo ir neapmokamo darbo naštą. Tarp vyrų ir moterų vis dar nėra vienodo namų ruošos darbų pasiskirstymo ir ši našta daugiausia tenka moterims, o tai sumažina jų galimybes našiai dirbti mokamą darbą ir gali pakenkti jų profesinėms perspektyvoms.

„Tiek visa visuomenė, tiek įmonės turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad sugriautų šiuos lyčių stereotipus ir pripažintų moteris visavertėmis darbuotojomis, taip papildant daugelį kitų jų atliekamų vaidmenų bei savybių. Šių išankstinių nuostatų ekonominė ir socialinė kaina visuomenei yra labai didelė“, – pažymėjo nuomonės pranešėja Milena Angelova.

Atsižvelgdamas į tai EESRK taip pat paragino parengti „Priežiūros kursą Europai“, pabrėždamas, kad prieinama, pasiekiama ir įperkama priežiūros infrastruktūra ir paslaugos vaikams, specialiųjų poreikių turintiems ir vyresnio amžiaus asmenims yra dar viena itin svarbi išankstinė sąlyga lyčių požiūriu vienodam nuotoliniam darbui užtikrinti.

 

EESRK inf.

Daugiau EESRK balandžio mėnesio naujienų rasite ČIA.

 


Kalendorius

Spalis 2021
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
27 28 29 30 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Posakiai ir kita aktuali informacija

____________________________________

 

2021 METŲ DARBO IR POILSIO KALENDORIUS