Naujienos

Suomijos maisto darbuotojų asociacija SEL ir maisto pramonės asociacija ETL lapkričio 11 d., atsižvelgdami į COVID-19 situaciją, pradėjo išankstines derybas dėl naujų kolektyvinių sutarčių maisto pramonės darbuotojams. Iki pat lapkričio 27 d., praktiškai kiekvieną dieną, bus deramasi dėl penkių visuotinai privalomų kolektyvinių sutarčių: kepyklų, mėsos, pieno, alaus gamybos ir gaiviųjų gėrimų sektorių. Derybose ieškoma sprendimų, atsižvelgiant į susiklosčiusį pandemijos laikotarpį. Pagrindinis siekis – atrasti „tiltą“ kuo efektyviau ir abejoms pusėms palankiau peržengti pandemijos sukeltus padarinius.

Siautėjant koronaviruso pandemijai ir stojant šalių įprastam ritmui, į tai privalo atsižvelgti ir Lietuvos įmonės. Joms parengtos rekomendacijos ir nurodymai, kaip tinkamai valdyti veiklą darbovietėse bei sumažinti užsikrėtimo riziką.

Remiantis šiomis rekomendacijomis, įmonės turi reguliuoti darbuotojų srautus, tam numatyti darbų veiklą – jei įmanoma, darbus organizuoti nuotoliniu būdu. Taip pat, darbdaviai privalo, pagal poreikį aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis. darbo patalpose užtikrinti specialias asmens higienos vietas, valdyti trečiųjų asmenų srautus bei puikiai žinoti, ką reikia daryti, darbuotojui susirgus.

Dar kartą apie pagrindines ekspertų pateikiamas taisykles, kurių privalo laikytis darbdaviai ir jų darbuotojai, skaitykite ČIA.

LPSK parengė naujausią aktualių tarptautinių naujienų santrauką. Kviečiame susipažinti. 

Minimali alga. Europos Komisija, siekdama, kad darbuotojams teikiama minimalios mėnesio algos apsauga būtų pakankama, pasiūlė direktyvos dėl adekvačios minimalios algos Europos Sąjungoje projektą. Valstybės galėtų pačios nustatyti kriterijus, bet tarp jų turėtų būti mažiausiai 4 privalomi elementai: 1) MMA perkamoji galia, įvertinant pragyvenimo išlaidas, taip pat mokesčių lengvatas ir socialines išmokas; 2) bendras algų lygis ir jų pasiskirstymas; 3) darbo užmokesčio augimo tempas; 4) darbo produktyvumo pokyčiai. Daugiau – čia (liet.), ETUC pozicija – čia (angl.), pasiūlytas direktyvos tekstas – čia (angl.).

Tarptautinė darbo organizacija pateikia naujausio tyrimo apžvalgą, kurioje analizuoja aukščiausiojo lygmens socialinio dialogo puoselėjimą COVID-19 pandemijos „pirmosios bangos“ valdymo metu.  Pasak analizės, dauguma TDO valstybių narių plačiai naudojo „aukščiausio lygio“ socialinį dialogą, formuodamos savo skubias priemones pandemijai suvaldyti bei siekdamos sušvelninti jos socialinį bei  ekonominį poveikį.

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių apribojimų, dirbantys gyventojai kai kuriais atvejais turi galimybę kreiptis į asmens sveikatos įstaigą dėl laikino nedarbingumo suteikimo ir ligos išmokos mokėjimo, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) priėmė nuomonę dėl Deramo minimaliojo darbo užmokesčio visoje Europoje, kuria prisideda prie ES lygmeniu vykstančių diskusijų šia tema.

Šią tiriamąją nuomonę paprašė parengti Europos Parlamentas, po to, kai Komisija paskelbė svarstysianti galimybę pasiūlyti teisinę priemonę, kuria būtų užtikrinta, kad kiekvienas ES darbuotojas turėtų teisę į minimalų darbo užmokestį, kuris užtikrintų deramą gyvenimo lygį.

Nuomonėje EESRK teigė, kad teisingas minimalusis darbo užmokestis, suderinus jį su į asmenį orientuotomis, kompleksinėmis ir aktyvią įtrauktį skatinančiomis politinėmis priemonėmis, galėtų padėti sumažinti skurstančių dirbančiųjų skurdą.

Vėlinių laikas. Metas, kai giliau susimąstome apie žmogaus gyvenimo trapumą, pagerbiame visus, kurių nėra su mumis. Kai prisimename, kad verta sustoti savo kasdieniniame bėgime ir sumaištyje, nurimti ties kapo liepsnelėmis. Šią rimties dieną su meile, dėkingumu ir pagarba prisimename Anapilin iškeliavusius artimuosius, draugus, kaimynus ir bendražygius, kurių jau nebėra, tačiau jų darbai ir atminimas bus visada gyvi mūsų širdyse.

Mielieji, prisimindami mirusiuosius, nepamirškime, kad šie metai kiek kitokie, kitoks ir Vėlinių savaitgalis, kuomet turime kaip niekada ankščiau saugoti save ir savo artimuosius. Todėl kviečiame artimųjų kapus lankyti atsakingai, siekiant išvengti didelių susibūrimų, tam, kad ateityje galėtume turėti daug laimingų susitikimų su šalia esančiais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis. Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė dviem atnaujintoms priemonėms, kurios palies savarankiškai dirbančius darbuotojus bei įmokas atidėti siekiančias įmones.

Norėdama darbdaviams ir darbuotojams priminti apie saugios psichosocialinės darbo aplinkos svarbą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui. Rekomendacijose daug dėmesio skiriama psichologinio smurto darbe suvokimui, pateikiant paaiškinimus, kokie yra psichosocialiniai veiksniai, kaip apibrėžiamas psichologinis smurtas, kaip jį atpažinti, nustatyti ir valdyti, kokias prevencijos priemones siūloma taikyti, pridedamos atmintinės darbdaviui ir darbuotojui.

Profesinės sąjungos su giliu liūdesiu išgyvena dar vieną skaudžią netektį – Anapilin iškeliavo ilgametis kolega Dainius Paukštė.

Jo indėlis kuriant laisvųjų profsąjungų judėjimą nuo 1990 m. neįkainojamas. Būtent jis buvo ryšių su tarptautiniu profsąjungų judėjimų pradininkas, inicijavo pirmųjų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir vadovėlių vertimus, buvo kolektyvinių derybų entuziastas, tarptautinio švietimo fondo steigimo vienas iš iniciatorių, politinių profsąjungų pareiškimų autorius, vienos iš šakinių profesinių sąjungų vadovas, kandidatavo rinkimuose į LPSK pirmininkus ir aktyviai dalyvavo kitose visuomeninėse veiklose.

Liūdime netekę brangaus bendražygio ir šią sunkią netekties valandą, reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Velionis pašarvotas J. Matulaičio bažvyčioje, laidotuvės vyks spalio 28 d. (trečiadienį) 11 val Sudervės kapinėse.

Visuomenė senėja, vis daugiau valstybių yra priverstos ilginti pensinį amžių, vadinasi, darbo rinkoje vyresnių žmonių tik daugės. Tačiau senjorai susiduria su paradoksalia problema: net ir trūkstant darbuotojų,  vyresnio amžiaus žmonių į darbą priimti niekas neskuba. Baimę neretai vyresnio amžiaus žmonėms kelia ir tai, jog likus nedaug laiko iki pensinio amžiaus arba vos jo sulaukus, darbdavys juos nuspręs atleisti iš darbo. Todėl labai svarbu aptarti ir prisiminti tai, kokias garantijas darbo santykiuose turi vyresnio amžiaus žmogus, kad baimintis reiktų kuo mažiau.

Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja VU Teisės fakulteto docentė Vida Petrylaitė.