Naujienos

Šiandien dalis bendrovės „Bolt Food“ maisto kurjerių Vilniuje paskelbė streiką dėl sumažintų paslaugos teikimo tarifų ir darbo sąlygų. Ankščiau 3 eurus  už vieną maisto pristatymą siekęs bazinis užmokestis buvo sumažintas iki 2,8 euro, o apie beveik 200 eurais per mėnesį sumažėsiantį atlyginimą darbuotojai sužinojo paskutinę dieną.  

Nesulaukę jokio paaiškinimo, darbuotojai savo nusivylimą išreiškė streiku. Tai parodo, kad tokia verslo koncepcija nėra gera ir yra sveikintina, kad žmonės siekia geresnių sąlygų. Dirbant be darbo sutarčių ir neturint darbuotojams priklausančių teisių bei socialinių garantijų, noras bent jau kompensuoti išlaidas, patirtas naudojant asmenines darbo priemones, dviračius, kaukes ir kt. yra neabejotinas. Tokiu pavyzdžiu pasekti turėtų ir kiti skaitmeninių platformų darbuotojai.

Remiantis naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita ir prieš keletą dienų paskelbta nedarbo pasaulyje statistika, COVID-19 pandemija pasaulyje sukėlė vieną blogiausių darbo vietų krizių po Didžiosios depresijos. Tokia situacija kelia skurdo ir nelygybės pavojų, kurį pasaulis pajustų kitais metais. Todėl, šalys dabar turi padaryti viską, ką gali, kad ši nedarbo krizė netaptų socialine krize. Geresnės ir atsparesnės darbo rinkos atstatymas yra būtina investicija į ateitį ir ateities kartas.

Savalaikis ir kokybiškas socialinis dialogas darbo vietoje yra būtinas ramstis užtikrinant išeitį iš COVID-19 krizės socialiai atsakingai.

Europos komisijos teigimu, nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomika patirs gilų nuosmukį. Kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau nei manyta pavasario prognozėje, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis nei tikėtasi.

2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai daug – 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc. Prognozuojama, kad visos ES ekonomika 2020 m. susitrauks 8,3 proc., o 2021 m. augs 5,8 proc. Taigi numatoma, kad 2020 m. nuosmukis bus gerokai didesnis nei prognozuota pavasario prognozėje (7,7 proc. euro zonoje ir 7,4 proc. visoje ES). Augimas 2021 m. taip pat bus šiek tiek mažesnis nei prognozuota pavasarį.

Mylėkim, puoselėkim ir nesustodami toliau kurkime!

Ir tegul Tautiška giesmė šiandien pasklinda po visą pasaulį, atrasdama savo vietą kiekvieno širdyje! ❤️

Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą. Taip pat, pasak specialistų, apie jį su darbuotojais turi būti kalbama suprantamai ir laiku, įvertinant kiekvieno darbuotojo pastangas – teikiamas grįžtamasis ryšys. Pabrėžtina, kad tai vienas iš darbuotojų motyvaciją, produktyvumą, o tuo pačiu ir įmonės rezultatus gerinančių aspektų. Tačiau Lietuvoje, ypač privačiame sektoriuje,  pasitaiko atvejų, kad darbuotojai nesupranta, už ką gavo vienokį ar kitokį atlyginimą, kodėl skiriasi premijų dydžiai ir kodėl atlyginimas padidintas dabar, o ne prieš pusę metų ar nepadidintas iš viso, kodėl dirbant tą patį darbą atlyginimai skiriasi ir t.t.

Šią problemą išspręsti turėjo naujojo Darbo kodekso 140 str. ir  per pusmetį nuo jo įsigaliojimo kiekvienoje įmonėje turėjusi atsirasti skaidri ir aiški darbo apmokėjimo sistema. Bet...

Pasaulį krečiančios sveikatos krizės poveikį itin jaučia jaunimas, ir tas poveikis didėja. Atsižvelgdama į naujausias analizes ir skaičiavimus, kurie prognozuoja šiais metais jaunimo nedarbo šuolį kone dvigubai,  ETUC ragina Europos Komisiją imtis efektyvesnių veiksmų  „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos stiprinimui.

 „Youth Guarantee“ arba „Jaunimo garantijas“ – tai visą Sąjungą apimanti iniciatyva, kurios pagrindinė užduotis užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 25 metų amžiaus asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapsmo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiškas darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką.

Tačiau pragaištingas scenarijus, kurį ypatingai pablogino pasaulį sukrėtusi sveikatos krizė, ragina permąstyti iniciatyvos schemas ir jas stiprinti. Skaičiai kalba patys už save.

Birželio 29 d. Lietuvos trišalės tarybos nuotoliniame posėdyje įvyko diskusija dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo 2021 m. Šio klausimo svarstymą inicijavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė priminė, kad pagal Darbo kodeksą Trišalė taryba savo išvadas dėl MMA turėjo būti pateikta iki birželio 15 d. Ji informavo, kad LPSK valdyba priėmė poziciją, kad pagal Trišalės tarybos numatytą formulę MMA 2021 m. turėtų būti 655 eurai. Trišalė taryba yra nutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal ES statistikos tarybos paskutinių 3 metų skelbiamus duomenis.

Birželio 29 d. įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdyje svarstytas minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo 2021 metams klausimas. Lietuvos bankas jau yra pateikęs savo vertinimą, jog šiuo metu  25 proc. stipriausių ES šalių minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis sudaro 47,45 proc. Valdyba nutarė, jog kadangi vidutinė šalies alga šiuo  metu iki mokesčių yra 1385 eurai, tad taikant Trišalėje taryboje sutartą formulę, MMA nuo sausio turėtų kilti 48 eurais iki  655 eurų.

Birželio 29 d. vykusiame susitikime dėl AB "Pieno žvaigždės" kolektyvinės sutarties Pasvalio sūrinėje vėl nepavyko susitarti dėl darbo apmokėjimo sistemos kaip kolektyvinės sutarties priedo bei profesinės sąjungos vaidmens informavimo-konsultavimo procese. Grupės mastu penkiuose miestuose veikianti darbo taryba, profesinės sąjungos nuomone, savo, kaip darbuotojų atstovų, vaidmens neatlieka. Su visais darbo tarybos nariais pasirašytos konfidencialumo sutartys neleidžia gauta informacija dalintis su darbuotojais, todėl tokia informavimo--konsultavimo procedūra tampa tik proceso imitacija. Svarstoma pradėti kolektyvinio ginčo dėl intereso procedūrą, nes po užsitęsusių derybų atsisakyta profesinei sąjungai pateikti net darbo apmokėjimo sistemos projektą.

EESRK rezoliucijoje aiškiai nurodomas poreikis perkurti mūsų visuomenę remiantis solidarumu: solidarumu su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, su visais darbuotojais, kurie labai daug paaukojo, kad padėtų visuomenei šiuo sudėtingu metu, su darbo vietas praradusiais žmonėmis, taip pat su darbdaviais, kurie stengiasi išsaugoti savo verslą ir darbo vietas, solidarumu su visuomenės ir privačiojo sektoriaus grupėmis, kuriems reikėjo nedelsiamos pagalbos, ir visų svarbiausia – solidarumu su ES šalimis, turinčiomis bendrą ekonominį ir socialinį tikslą.

Prasidėjusios moksleivių vasaros atostogos dažnam nepilnamečiui tampa darbinės patirties pradžia. Sezoniniai darbai traukia jaunuolius užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje, darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas. Valstybė skatina jaunuolius lengviau įsitraukti į darbo rinką ir jiems suteikia papildomų garantijų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokie papildomi reikalavimai taikomi pradedantiems dirbti asmenims iki 18 metų, ką turėtų žinoti jų tėvai bei darbdaviai. 

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos.

Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali kreiptis gyventojai, jeigu stokoja pajamų ar netenka darbo ČIA.