Naujienos

Ekonomika – neatsiejama visuomenės gyvenimo bei socialinės ir politinės kasdienybės dalis. „Ekonomisto komentaras“ – tai 5 minučių laida, kuri padės geriau suprasti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje paprasta žmonių kalba. Kviečiame pasiklausyti pirmosios laidos, kurioje bandoma atsakyti į klausimus: Kiek žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje? Ar visada minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas sąlygoja kainų augimą? Dėl ko šiuo metu nesutaria darbuotojų, darbdavių bei vyriausybės atstovai trišalėje taryboje?

Rugsėjo 4-5 dienomis įvyko neeilinis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdis. Jame pagrindinė tema – LPSK komandos ir strategijos formavimas.

„Turime išsikelti tikslus, numatyti jų įgyvendinimo planą ir su komanda kryptingai dirbti, kad ateityje LPSK taptų viena iš organizacijų lyderių šalyje, o mes visi didžiuotumėmės būdami jos dalimi“, – įžangoje kalbėjo LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuva verslui palankiausių Europos šalių rikiuotėje per metus pakilo vienu laipteliu į 17 vietą tarp vertintų 46 senojo kontinento valstybių. Jaučiant padidėjusį užsienio investuotojų susidomėjimą, analitikai ir valdžios atstovai tikisi, kad jų entuziazmas neišblės, o investicijų tempas nesustos. Tačiau ar sąmoningai nutylima, kurioje vietoje Lietuva yra pagal darbo užmokestį?

Deja, bet Eurostat naujausiais duomenimis Lietuvos darbo užmokestį vis dar velkasi ES uodegoje, tuo tarpu laužomos ietys, net dėl 50 eurų minimalaus darbo užmokesčio (MMA) padidinimo. Vyriausybė ir darbdaviai pasisako už tai, kad MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. didėtų iki 420 Eur, profsąjungų atstovai tikisi kur kas reikšmingesnio MMA padidinimo – iki 450 Eur. Kaip bus, paaiškėti turėtų spalio 18 d.

Nedarbo lygis Lietuvoje liepą buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,6 punkto, o per mėnesį ūgtelėjo 0,5 punkto ir buvo 6,3 proc., rodo rugpjūčio 31 d. paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Neseniai Trišalėje taryboje kilo diskusija dėl to, kaip traktuoti vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį, nors Darbo kodekse yra aiškiai apibrėžta, kad į jį įskaičiuojamas atlygis su visais priedais. Kodėl diskutuojama dėl to, kas parašyta juodai ant balto? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė su įmonės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu 15min.lt studijoje diskutavo apie parduotuvių darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Praėjusią savaitę prasidėjusiose derybose tarp valdžios, profsąjungų ir prekybininkų sutarta, kad Kalėdos ir Velykos gali būti be didžiųjų prekybos tinklų, tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tikina, kad to tikrai ne gana ir kovos dėl laisvų sekmadienių, kaip yra Lenkijoje.

Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius.

Nauji „Sodros“ duomenys atskleidžia, kuriose bendrovėse atlyginimų mediana liepos mėnesį buvo didžiausia. Tarp jų – ir valstybinė įmonė.

Mediana  parodo, kokią algą gauna įmonės darbuotojas, kuris pagal savo darbo užmokestį įmonėje yra per vidurį. Kitaip tariant, jeigu mediana yra lygi 1.000 Eur, tai praktiškai pusė bendrovės darbuotojų gavo daugiau nei 1.000 Eur atlyginimą, o pusė – mažiau.

Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba pirmadienį rinkosi į posėdį, kuriame turėjo nuspręsti dėl 2019 metų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Tačiau išsiskyrus socialinių partnerių pozicijoms susitarti ir vėl nepavyko. Sprendimą Trišalė taryba tikisi priimti po poros savaičių.

Nuo 2017 m. spalio 1 d. ES cukrinių runkelių cukraus pramonei pasiryžus vienam didžiausių pokyčių savo istorijoje: gamybos kvotų panaikinimui, gerokai padidėjo pagaminamo cukraus kiekis ES. Dėl šios priežasties atsirado produkcijos perviršis ir išaugo konkurencija. Europos cukraus gamintojams siekiant didinti pardavimus mažėjo cukraus kainos, todėl cukraus pardavimo kainas turėjo mažinti ir „Nordic Sugar Kėdainiai“. Anot bendrovės, sumažinus kainas, sumažėjo ir pelnas.

AB "Pieno Žvaigždės" sudaryta rinkimų komisija paskelbė, kad  rugsėjo 17-19 d.vyks balsavimas į akcinės bendrovės darbo tarybą. Kandidatų teikimas baigiamas šiandien. Įmonė veikia penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Pasvalyje, Panevėžyje ir Mažeikiuose. Reikia išrinkti 11 darbo tarybos narių iš daugiau nei 1850 darbuotojų. Kaip numato DK 171 str. 3 d., profesinė sąjunga  (LMP) teikia  tris savo atstovus atskiru sąrašu, tačiau su lokaliai veikiančiomis Mažeikių ir Kauno kitomis  profsąjungomis veiksmų koordinuoti nepavyko. LMP nuomone toks darbuotojų atstovų rinkimas, kai skirtingų miestų filialų darbuotojai vienas kito nepažįsta ir nežino atskirų filialų problemų, negali kartu susitikti yra darbuotojų atstovavimo imitacija ir negali užtikrinti efektyvaus informavimo - konsultavimo proceso. LMP kels klausimą trišalėje taryboje ir siūlys atitinkamus DK pakeitimus.