Naujienos

Lietuvos darbo rinkai iki 2022 metų prireiks apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų – dėl ekonomikos plėtros, o net 95 proc. šios paklausos sudarys poreikis pakeisti išėjusius į senatvės pensiją, emigravusius, mirusius ar dėl kitų priežasčių pasitraukusius iš darbo rinkos, praneša Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). 

Centro specialistų teigimu, visuomenei senstant struktūrinių pokyčių darbo rinkoje stygius ir nesustyguota švietimo sistema gali prisidėti prie specialistų trūkumo problemos gilėjimo.

Daugiau skaitykite ČIA. 

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.

Geresnis Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas dėmesį sutelkiant į pagrindinių paslaugų skatinimą buvo viena iš birželio mėn. plenarinėje sesijoje, kurioje nariai priėmė Raymondo Henckso ir Krzysztofo Balono parengtą nuomonę savo iniciatyva, nagrinėtų temų.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Darbo kodekso pataisą, kuria numatoma darbdaviams įvesti reikalavimą, darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Pagal priimtus pakeitimus, darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą privalės nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos ar pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų trečiadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutariama 2020 metais didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Šis sprendimas palies apie 286 tūkst. dirbančiųjų, tarp jų ir pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus bei kitus valstybės ir savivaldybių tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Praėjo dveji metai nuo to, kai Lietuvos darbuotojai ir darbdaviai ėmė gyventi pagal naująjį Darbo kodeksą. Prieš jį priimant diskusijų būta ne vienos, tačiau net ir praėjus porai metų kalbama apie problemas, kurių Darbo kodeksu išspręsti nepavyko.  

 „DELFI 11” laidoje apie Darbo kodeksą dalyvavo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus patarėja Audronė Baršienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Dalius Gedvilas.

Kviečiame pasiklausyti diskusijos ČIA.

Liepos 3 d. Vyriausybė pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro.

Tai reiškia, kad padidės ir nedarbo išmokos, nes pastovioji jų dalis susieta su MMA.

Plačiau: http://bit.ly/3232gvz

Mielieji,

Lai vienu metu visame pasaulyje skambanti tautiška giesmė pripildo širdis pasididžiavimu savo šalimi ir tuo, kad esame lietuviai!

Didžiuokimės ilgaamžėmis valstybingumo tradicijomis, didinga lietuvių tauta, papročiais ir tradicijomis!

Su Valstybės diena!

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė, kad nuo kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didėtų iki 607 eurų vietoj dabar nustatyto 555 eurų (didinama 52 eurais, arba 9,37 proc.).

Jeigu dabar žmogus, uždirbantis MMA, į rankas gauna 395 Eur, tai kitais metais gaus - 425 Eur.

Plačiau: http://bit.ly/3232gvz

Atsižvelgiant į skaitmenizacijos pagreitį maisto ir gėrimų pramonėje, EFFAT filialai maisto sektoriuje susirinko Bolonijoje, kad aptartų to pasekmes darbo vietoms, visų pirma apžvelgiant poveikį reikalingiems darbuotojų įgūdžiams, mokymo programoms ir darbo užmokesčiui. Žmogaus, mašinų ir įvairių sistemų, užtikrinančių abiejų darbuotojo ir įmonės abipusę naudą, bendradarbiavimo užtikrinimas yra kertinis akmuo, vedantis į sėkmingą skaitmeninių technologijų ir automatizuotų gamybos sistemų diegimą maisto pramonėje.

Š. m. birželio 7 - 8 dienomis vykusio VII-ojo LMP suvažiavimo metu buvo priimtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, LR Seimą, LR Vyriausybę, LR Trišalę tarybą, "Dėl mokesčių ir pensijų reformos". Suvažiavimo delegatų nuomone, reikėtų sustabdyti tiek valstybės biudžeto, tik darbuotojų pinigų pervedimus į nieko nežadančią sistemą ir pradėti viešas diskusijas dėl papildomų pelno nesiekiančių profesinių fondų sukūrimo per kolektyvinius susitarimus tam numatant tiesiogines darbdavių įmokas ir į valdymą įtraukiant darbuotojų atstovus. Tam pirmiausia turėtų būti pritraukti TDO ir kiti tarptautiniai ekspertai.