Naujienos

Birželio 25 d. Seime nepritarta parlamentaro Jurgio Razmos pasiūlymui išbraukti Gegužės Pirmąją iš šventinių dienų sąrašo. Šis siūlymas atsirado svarstant Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo norima į minėtą sąrašą įtraukti lapkričio 2-ąją dieną.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prieš numatytą balsavimą kreipėsi į visus Seimo narius, išreikšdama viltį, kad darbas jiems yra vertybė ir kad Gegužės Pirmoji, kuri atsirado dėl Čikagos darbininkų pastangų išsikovojant 8 val. darbo dieną, išliks šventinių dienų sąraše.

Birželio 20 d. Kernavėje vyko išvažiuojamasis LPSK valdybos posėdis. Posėdžio metu LPSK valdybos nariai sprendė einamuosius klausimus. Nutarta protestuoti, jei bus toliau siūloma įvesti rentas kadenciją baigusiems Seimo nariams ir bandoma išbraukti Gegužės 1 d. iš šventinių dienų sąrašo.

Išklausyta informacija dėl 2020 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo viešajame sektoriuje. Nutarta atidėti atsakovo VšĮ "Teisė veikti" (vadovė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščenkienė) pasiūlytos taikos sutarties svarstymą iki liepos 3 d. keičiant sutarties sąlygas.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga pasisakė, kad reikia tęsti teisinį ginčą ir išieškoti žalą padarytą kitoms profesinėms sąjungoms naudojant ESF fondo lėšas.

Aptarti DK 179 str. 4 d. SADM siūlomi pakeitimai ir atstovavimo kriterijai pagal socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko analizę, kaip ES šalyse skiriasi darbo laiko reglamentavimas. ES nustato minimalius darbo laiko reglamentavimo reikalavimus. Daugelį aspektų, pavyzdžiui, darbo laiko apibrėžimą, budėjimo teisinį reguliavimą, poilsio ir darbo laiką, kasmetinių atostogų suteikimo tvarką nustato pačios šalys. Nors ES reguliavimą reikia inkorporuoti į nacionalines teisines sistemas, tai nereiškia, kad visose valstybėse darbo laikas reguliuojamas vienodai. Analizė parodė, kad palyginus griežtas Lietuvos teisinis reguliavimas numatant draudimus dirbti tam tikromis dienomis, įstatymais numatant konkrečius apmokamų laisvadienių pagrindus neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos veikimo tendencijų.

Visą darbą „Darbo ir poilsio laiko balansas: kaip individualizuoti“ parsisiųsti ir skaityti galima čia.

Gegužę darbo paklausa išaugo 8,6 proc. – didėjo įsidarbinimo galimybės darbo ieškantiems asmenims ir tai sudarė prielaidas sparčiau mažėti nedarbui šalyje. Registruotas nedarbas birželio 1 d. siekė 7,9 proc. ir buvo 0,4 proc. mažesnis, palyginti su gegužės 1 d., ir 0,2 proc. mažesnis nei praeitų metų birželio 1 d.

2019 m. Birželio 12 d.: Pasaulinė diena prieš vaikų darbą - 2,12 mln. iš 2,26 mln. vaikų Vakarų Afrikoje yra išnaudojami kakavos gamyboje, 2,03 mln. iš jų dirba labai pavojingomis sąlygomis. Pasaulinės maisto tiekimo grandinės profesinės sąjungos stiprina savo pastangas ragindamos šokolado gamintojus nutraukti vaikų darbą šiame sektoriuje.

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Darbo kodekso pataisą, kuria siūloma įteisinti 13-tą švenčių dieną – lapkričio 2-ąją (Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną), kuri būtų nedarbo diena bei pritarė siūlymui, kad darbo skelbimuose privalomai būtų nurodytas algos dydis.

Pažangiųjų technologijų ir naujausių įrengimų naudojimas lemia sezoninio darbo pasiūlymų mažėjimą, ypač paslaugų srityje. Darbo jėgos poreikį mažina populiarėjantys savitarnos terminalai ir kasos, prekybos ir nuomos automatai, suteikiantys klientams galimybę naudotis šiomis paslaugomis bet kuriuo paros metu. Tikėtina, kad ateityje populiarėjant panašioms technologijoms, sparčiau automatizuojant įrengimus darbo rinkos sezoniškumas silpnės.

Plūstelėję 30 laipsnių ir didesni karščiai dar negreit atslūgs. Džiugu, jeigu susiplanavote atostogas birželio pradžioje. Tačiau dirbantiems, reikėtų rimtai atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Karščio pavojai dažniausiai siejami su darbu lauke, tačiau nemažiau jis pavojingas ir dirbantiems uždarose patalpose. 

Prieš dvi savaites Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, kad nuo šiol visi ES darbdaviai turės tiksliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė DELFI aiškino, jog šiuo metu situacija rinkoje, kalbant apie viršvalandžių apmokėjimą, yra itin prasta ir net katastrofiška.

Skaitykite daugiau: ČIA

Gegužės 28 d. vyko LR Trišalės Tarybos posėdis. Vienas iš svarstytų klausimų - MMA didinimas. Deja, Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba nepriėjo vieningos nuomonės dėl pasiūlymo kitąmet minimalią mėnesio algą (MMA) pakelti dešimtadaliu. Antradienį fiksuotos skirtingos pozicijos, galutinai klausimą paliekant spręsti Vyriausybei. Ši neketina atidėlioti sprendimo ir žada jau birželį patvirtinti MMA padidinimą 2020 m. iki 607 Eur.

Plačiau skaitykite ČIA.