Remiantis naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita ir prieš keletą dienų paskelbta nedarbo pasaulyje statistika, COVID-19 pandemija pasaulyje sukėlė vieną blogiausių darbo vietų krizių po Didžiosios depresijos. Tokia situacija kelia skurdo ir nelygybės pavojų, kurį pasaulis pajustų kitais metais. Todėl, šalys dabar turi padaryti viską, ką gali, kad ši nedarbo krizė netaptų socialine krize. Geresnės ir atsparesnės darbo rinkos atstatymas yra būtina investicija į ateitį ir ateities kartas.

Savalaikis ir kokybiškas socialinis dialogas darbo vietoje yra būtinas ramstis užtikrinant išeitį iš COVID-19 krizės socialiai atsakingai.

2020 m. gegužės mėn. EBPO nedarbo lygis sumažėjo iki 8,4 proc., po to, kai balandžio mėnesį buvo šoktelėjęs į viršų trimis procentais, ir pasiekė aukščiausią nedarbo lygį per dešimtmetį – 8,5 proc. Tuo tarpu, tų pačių metų vasario mėnesį nedarbo lygis siekė – 5,2 proc. Gegužės mėnesį bedarbių skaičius tarp EBPO šalių (kurias šiuo metu sudaro 35 pasaulio valstybės) sudarė 54,5 mln. Balandžio ir gegužės mėnesių skirtumas yra priešingų tendencijų rezultatas. Viena vertus, JAV atsinaujinus ekonomikai, daugelis laikinai į atostogas išleistų darbuotojų į darbą sugrįžo, net tada, kai kiti laikini atleidimai tapo nuolatiniais. Kita vertus, daugelyje šalių nedarbas vis dar didėja arba numatoma tendencija tam ilgainiui įsitvirtinti.

EBPO 2020 m. užimtumo apžvalgoje teigiama, kad, net ir esant optimistiškesniam pandemijos raidos scenarijui, EBPO mastu nedarbo lygis 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį gali siekti 9,4 proc. ir pateikia daugybę rekomendacijų, kur šalys turėtų sutelkti savo pastangas siekdamos padėti žmonėms ir įmonėms per krizę bei sumažinti ilgalaikį poveikį.

Trumpalaikėje perspektyvoje išlieka gyvybiškai svarbi parama kai kuriems sektoriams, kuriems vis dar taikomos izoliavimo priemonės, siekiant apsaugoti darbo vietas ir gerovę. Svarbu nukreipti paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, kartu skatinant paskatas grįžti saugiai dirbti tiems, kurie gali, ir remiant įmones, įdarbinančias naujus darbuotojus. Tai yra gyvybiškai svarbu, kad būtų išvengta ilgalaikio bedarbystės ir neveiklumo randų. Įmonėms, ypač mažoms, reikės paramos, kad būtų įgyvendinta sveikatos ir saugos praktika darbo vietoje.

Lietuvoje

Pasaulį ištikus koronaviruso krizei, nedarbas Lietuvoje pavasarį augo 3 proc. punktais ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių.

Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, liepą registruoto nedarbo lygis toliau auga. Pirmosios savaitės duomenimis, fiksuotas didžiausias nedarbo lygis (12,6 proc.) ir didžiausias registruotų bedarbių skaičius 216 439. Neigiamos tendencijos fiksuotos, lyginant apdraustų darbuotojų ir naujų darbo skelbimų skaičius su praėjusių savaičių duomenimis.

Naujausioje šių metų užimtumo apžvalgoje dėl darbuotojų apsaugos ir COVID-19 krizės nurodoma, kad 34 šalių reitinge Lietuva gegužę pagal nedarbo rodiklį yra septintoje vietoje su kiek mažesniu nei 10 proc. nedarbo lygiu, o ją lenkia Latvija, Čilė, JAV, Kanada ir kelios kitos šalys.

EBPO nurodo, kad nuo epidemijos pradžios įvykę pokyčiai nedarbo statistikoje įvairiose šalyse pastebimai skiriasi, o tai atskleidžia tiek „fundamentalius“ šalių pasirinkto atsako į krizę skirtumus, tiek ir iššūkius surenkant ir lyginant pačią statistiką pandemijos metu. Kartu pabrėžiama, kad nedarbo rodikliai atskleidžia tik dalį visos krizės darbo rinkoje paveikslo.

Vidutinės trukmės laikotarpiu šalys turėtų pašalinti struktūrines socialinės apsaugos nuostatų spragas, kurias atskleidė krizė. Tai apims tinkamos paramos visiems darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius, ne visą darbo dieną dirbančius ir kitus nestandartinius darbuotojus, stiprinimą. Įmonės taip pat privalo grąžinti pasitikėjimą, kurį vyriausybės į jas investavo per avarinę COVID-19 krizės fazę, išlaikydamos savo darbuotojus kiek įmanoma ir investuodamos į jų įgūdžius. Norint užtikrinti, kad niekas neatsiliktų nuo atsigavimo, labai svarbu išplėsti paramą profesiniam mokymui ir mokymui, taip pat skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, siekiant sustiprinti darbo rinkos atsparumą.

Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas valdant „Covid-19“ krizę

Europos profesinės sąjungos pabrėžia, kad tiek socialinis dialogas, tiek kolektyvinės derybos yra labai svarbūs formuojant atsakingą restruktūrizavimo procesą, todėl reikalauja, kad prieš priimant, bet kokį sprendimą, būtų laikomasi darbuotojų teisių į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą, kylančių iš ES ir nacionalinių įstatymų, nes restruktūrizavimas paveiks jų sveikatą, darbo sąlygas ir patį darbą. Būtina, kad restruktūrizavimas būtų valdomas tinkamai ir socialiai atsakingai.

Deja, verslo praktika rodo, kad darbuotojų ir profesinių sąjungų atstovai nėra įtraukiami, priimant strateginius sprendimus, jei tokių yra. Tokių situacijų turima ir Lietuvoje. Nepriimtina, kad šioje dramatiškoje krizėje įmonės ir vadovybės nesilaiko savo teisinių įsipareigojimų informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais prieš priimdami sprendimus, kurie turės įtakos darbuotojų darbo vietoms ir darbo sąlygoms. Nepriimtina ir tai, kad valstybinės institucijos nesistengia padaryti įtakos, siekdamos užtikrinti, kad darbuotojų teisės šioje srityje būtų visapusiškai įgyvendintos.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Europos profesinių sąjungų federacijos industriAll Europe, UNI Europa, EFFAT, EPSU, ETF, EFBWW drauge pasirašė pareiškimą, kuriame reikalaujama, kad vienu iš kritiškiausių laikotarpių Europos darbuotojams,darbuotojai ir jų atsotvai - tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu, prieš priimant, bet kokį sprendimą - privalo:

  • laiku gauti prasmingą ir išsamią naujausią informaciją apie galimą COVID-19 krizės poveikį įmonės ekonominiams rezultatams, darbo vietoms ir darbo sąlygoms;
  • pakankamai laiko ir išteklių, kad būtų galima nuodugniai įvertinti informaciją, pateiktą padedant ekonomikos / finansų ekspertams, kad būtų galima įvertinti visas rizikas, kurios galėtų neigiamai paveikti darbuotojų interesus;
  • tikrą galimybę aptarti šias alternatyvas su realiais sprendimus priimančiais asmenimis, įskaitant aukščiausią vadovybę ir valdybos narius (jei tokių yra), kurie privalo motyvuotai reaguoti į siūlomas alternatyvas ir pagrįsti galutinį sprendimą, kuris bus priimamas;
  • garantiją, kad už informacijos, konsultacijų ir dalyvavimo įsipareigojimų nevykdymą pateisinamos atgrasančios sankcijos, t. y. valdymo sprendimo sustabdymas, kol nebus tinkamai gerbiamos darbuotojų teisės.

Šiuo pareiškimu, Europos ir nacionalinės institucijos raginamos imtis konkrečių ir greitų veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas darbuotojų teisių į informuotumą, konsultavimąsi su jais ir dalyvavimo priimant sprendimus įgyvendinimas.

Toks sprendimas turi būti neatidėliotinas, nes laiko nėra: su COVID-19 susiję masiniai restruktūrizavimo planai jau pradėti. Savalaikis ir kokybiškas socialinis dialogas darbo vietoje yra būtinas ramstis užtikrinant išeitį iš COVID-19 krizės socialiai atsakingai.

 

Lietuvos Maistininkų profesinė sąjunga Europos maisto pramonės ir giminingų šakų profesinės sąjungos (ECF – IUF, dabar EFFAT) narė nuo 1997 m.

 

Parengta remiantis OECD, UZT ir EFFAT inf.


Kalendorius

Rugpjūtis 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Posakiai ir kita aktuali informacija