Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą. Taip pat, pasak specialistų, apie jį su darbuotojais turi būti kalbama suprantamai ir laiku, įvertinant kiekvieno darbuotojo pastangas – teikiamas grįžtamasis ryšys. Pabrėžtina, kad tai vienas iš darbuotojų motyvaciją, produktyvumą, o tuo pačiu ir įmonės rezultatus gerinančių aspektų. Tačiau Lietuvoje, ypač privačiame sektoriuje,  pasitaiko atvejų, kad darbuotojai nesupranta, už ką gavo vienokį ar kitokį atlyginimą, kodėl skiriasi premijų dydžiai ir kodėl atlyginimas padidintas dabar, o ne prieš pusę metų ar nepadidintas iš viso, kodėl dirbant tą patį darbą atlyginimai skiriasi ir t.t.

Šią problemą išspręsti turėjo naujojo Darbo kodekso 140 str. ir  per pusmetį nuo jo įsigaliojimo kiekvienoje įmonėje turėjusi atsirasti skaidri ir aiški darbo apmokėjimo sistema. Bet...

DK 140 str.  3 dalis sako, kad „darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka.“

Pagal profesinės sąjungos praktiką, daugelyje įmonių derybų procesas dėl darbo apmokėjimo vyko sunkai, tačiau derybas pavyko baigti, pridedant darbo apmokėjimo sistemą, kaip kolektyvinės sutarties priedą ar sutarti dėl atskiro su profesine sąjunga sutarto dokumento, nes pagal DK 188 str. 1 d. aktyvus vaidmuo ir išimtinė teisė inicijuoti derybas dėl jos tenka darbuotojų atstovams – profesinėms sąjungoms.

Siekdama kolektyvinės sutarties bei aiškių darbdavio įsipareigojimų darbuotojams dar  2019 metais Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga AB „Pieno žvaigždės“ inicijavo kolektyvines derybas pateikdama kolektyvinės sutarties projektą, nes senosios kolektyvinės sutartys nustojo galioti. Jau derybų pradžioje  projektą  gavusi AB „Pieno žvaigždės“ pradėjo derybas tik dėl vieno filialo Pasvalio sūrinėje, ieškodama įvairių formalių kliūčių. Procesas judėjo lėtai, vengiant prisiimti buvusiose sutartyse sutartus įsipareigojimus, pavyzdžiui socialines garantijas bendrovė perkėlė į Darbo tvarkos taisykles po formalių konsultacijų su grupės mastu veikiančia Darbo taryba.  Kolektyvinės sutarties visai grupei sudarymo perspektyvos pradėtos aptarinėti dar 2018 metais, o derybų procesas, darbdavio iniciatyva, praėjus dvejiems metams ėmė ir nutrūko. 

Bendrovėje dirba beveik 2000 darbuotojų. Po savo vėliava AB "Pieno žvaigždės" vienija gamybos filialus: Kauno pieninę, "Panevėžio pieną", Mažeikių pieninę ir Pasvalio sūrinę, o savo veiklą vykdo penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Pasvalyje, Panevėžyje ir Mažeikiuose. Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga įmonėje veikia jau daug metų, daugiausiai narių telkdama Pasvalio sūrinėje. Derybų metu niekaip nepavykstant susitarti dėl darbo apmokėjimo sistemos kaip kolektyvinės sutarties priedo Pasvalio sūrinėje, darbdavio pusė birželio 20 d. netikėtai pareiškė, kad  dėl darbo apmokėjimo sistemos konsultuosis su Darbo taryba ir neįtrauks apmokėjimo sistemos kaip kolektyvinės sutarties priedo. Verta pabrėžti, kad visų derybų metu buvo kalbama, kad sistema ruošiama ir bus pristatyta tik reikia plaukti.

Profesinė sąjunga turi pagrįstų abejonių dėl AB „Pieno žvaigždės“ darbo tarybos kaip darbuotojų atstovų vaidmens, buvo susitikusi su tarybos pirmininku dėl bendradarbiavimo ir keitimosi gauta informacija.   Tarybą sudaro 11 narių iš daugiau nei 1850 darbuotojų visuose penkiuose Lietuvos miestuose ir tai apsunkina tarybos darbą.  Trys yra profesinės sąjungos nariai, tačiau, paradoksalu, dėl su visais darbo tarybos narais pasirašytų konfidencialumo sutarčių, nariai negali dalintis gauta informacija nei su profsąjunga, nei su darbuotojais. Tokiu būdu vyksta informavimo – konsultavimo proceso imitacija. Deja, bet tai būdinga daugeliui Lietuvos įmonių. Skirtingų miestų filialų darbuotojai vienas kito nepažįsta ir nežino atskirų filialų problemų, negali kartu susitikti, todėl veikla nėra organizuota ir nebendradarbiaujama taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami veiksmingai. Vadovybei, žinoma, patogu „pasislėpti“ už tokios Tarybos, tačiau profesinės sąjungos nuomone,  darbuotojų problemų tai nesprendžia.

Kadangi  AB „Pieno žvaigždės“ atsisako derėtis su profesine sąjunga dėl darbo apmokėjimo sistemos ir įtraukti ją kaip kolektyvinės sutarties priedą bei  sutarti dėl vaidmens informavimo – konsultavimo procese, profesinė sąjunga dėl kilusio nesutarimo, pasinaudodama išimtine savo teise  ketina pradėti kolektyvinio ginčo procedūrą.


Kalendorius

Spalis 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
28 29 30 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1

Posakiai ir kita aktuali informacija

____________________________________

 

2020 METŲ DARBO IR POILSIO KALENDORIUS