Birželio 29 d. Lietuvos trišalės tarybos nuotoliniame posėdyje įvyko diskusija dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo 2021 m. Šio klausimo svarstymą inicijavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė priminė, kad pagal Darbo kodeksą Trišalė taryba savo išvadas dėl MMA turėjo būti pateikta iki birželio 15 d. Ji informavo, kad LPSK valdyba priėmė poziciją, kad pagal Trišalės tarybos numatytą formulę MMA 2021 m. turėtų būti 655 eurai. Trišalė taryba yra nutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal ES statistikos tarybos paskutinių 3 metų skelbiamus duomenis.

Aurelijus Dabušinskas iš Lietuvos banko (LB) pateikė LB poziciją dėl MMA procentinės dalies nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) atsižvelgiant į 25 proc. stipriausių ES šalių VDU. Šiuo metu  25 proc. stipriausių ES šalių minimaliosios mėnesinės algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis sudaro 47,5 proc. Šis MMA ir VDU santykis yra apskaičiuotas naudojant 2016–2018 m. duomenis. Šiuo laikotarpiu didžiausi MMA ir VDU santykiai buvo šiose ES šalyse: Slovėnijoje (49,77 %), Portugalijoje (48,07 %), Liuksemburge (46,70 %), Lenkijoje (46,60 %) ir Prancūzijoje (46,10 %).

LB atstovas priminė, kad pernai nustatant MMA buvo atsižvelgta į kitų metų į VDU prognozes (6,7 proc. augimas). Šiuo metu prognozės ne tokios optimistinės, todėl siūlo atidėti sprendimą bent jau iki rugsėjo mėnesio arba net dar vėliau, kai bus matyti VDU kitimo dinamika.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos atstovo Andriaus Romanovskio, trumpojo periodo tikslas – išsaugoti darbo vietas, todėl kalbėti apie atlyginimų pokyčius dar per anksti. Jis siūlo atidėti sprendimą dėl MMA iki tol, kol bus gauta nauja statistika.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė priminė, kad verslas gavo labai nemažai paramos iš valstybės, todėl turėtų atsižvelgti į darbuotojų situaciją, be to, pakėlus MMA padidės ir gyventojų perkamoji galia.

Rūta Skyrienė iš Investuotojų forumo teigė, jog jų atlikti tyrimai rodo, kad investuotojų lūkesčiai labai suprastėjo, 18 proc. darbdavių sako, kad atlyginimus net svarsto mažinti. 8 iš 10 investuotojų sako, kad pelnai mažės. Ji siūlo pagalvoti, kad šiemet reiktų nuspręsti apskritai nekeisti MMA kitiems metams.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė pritarė, kad neapibrėžtumo labai daug, be to, neaišku, ar bus antroji pandemijos banga.

Pasak I. Ruginienės, atidėti sprendimą iki rugsėjo, spalio ar lapkričio mėnesio yra tai tas pats, kas įšaldyti MMA. Jos teigimu, visa darbdavių retorika dėl MMA tokia pati, kaip ir pernai, nors ir buvo ekonominis pakilimas. Be to, II ketvirčio VDU jau bus žinomas liepos mėnesį, neaišku, kodėl kalbama apie rugsėjį. I. Ruginienė mano, kad iš Trišalė taryba gali pateikti skirtingas šalių pozicijas dėl MMA, todėl klausimo atidėjimas yra netikslingas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė, jog pakėlus MMA nukentės kvalifikuoti darbuotojai ir nedarbas gali dar labiau išaugti. Be to, nors viešajame sektoriuje ir išlaikomas stabilumas, tačiau privačiame sektoriuje daugėja atleidimų ir mažėja darbo užmokestis.

Socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) vadovė Jolita Varanauskienė pristatė gegužės mėnesio darbo pajamų apžvalgą. 1343 eurai – gegužės mėnesio VDU, darbo pajamų augimas sulėtėjo per pusę lyginant su praėjusiais metais (visa prezentacija – čia). Daugiau detalesnės informacijos ji pažadėjo rugpjūčio mėnesį.

Sodros turimais duomenimis, iki karantino Lietuvoje buvo 170 tūkst., kurie gavo MMA ir mažiau, kovo mėnesį šis skaičius pakilo iki daugiau nei 190 tūkstančių.

Nors profesinės sąjungos siūlė nustatyti konkrečia datą, kada vėl bus svarstomas MMA klausimas, priimtas nutarimas, kad prie šios temos bus grįžta, kai bus gautos ekonominės prognozės.

Darbo ginčų komisijų veikla

Svarstant klausimą dėl darbo ginčų komisijų (DGK) E. Radišauskienė atkreipė dėmesį, kad tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų deleguoti kai kurie nariai į DGK posėdžius atvyksta nepasiruošę, o taip neturėtų būti, nes DGK sprendimai lemia kitų žmonių likimus.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pateikė informacijos apie darbo ginčų komisijų narių dalyvavimą posėdžiuose, pasirengimą ir kompetenciją.  Anot jos, apie 15 proc. DGK narių neturi kompetencijos, apie 15 proc. apskritai neatvyksta į posėdžius. VDI pageidautų, kad būtų nustatyti tam tikri reikalavimai DGK nariams, numatyta tvarka jų atrankai.

I. Ruginienė Išreiškė pageidavimą, kad Į DGK narius deleguojančios organizacijos gautų atgalinį ryšį iš DGK pirmininkų apie atstovų dalyvavimą posėdžiuose bei jų kompetenciją. Kita LPSK atstovė Dalia Jakutavičė sakė, kad labai praverstų mokymai tiems, kurie deleguojami į DGK, tačiau neturi pakankamai žinių. Be to, anot jos, būtų gerai rengti ir susitikimus visiems atstovams, kad būtų dalinamasi patirtimi ir žiniomis.

VDI vadovo pavaduotojas Dalius Čeponas atkreipė dėmesį, jog DGK nariams numatytas atlygis, todėl turėtų būti nustatyti ir tam tikri elgesio, drausmės standartai, nes gaunama nusiskundimų dėl jų elgesio.

I.Ruginienė paprašė VDI atstovų atsiųsti visus komisijos narių sąrašus, kad galima būtų juos revizuoti, o E.  Radišauskienė paragino darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas atsakingai rinkti savo atstovus į DGK

Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis – liepos 21 d., 14 val.

 

LPSK inf. ir nuotr.


Kalendorius

Rugpjūtis 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Posakiai ir kita aktuali informacija