Lapkričio 6 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos posėdis. Pirmąjį pranešimą apie Europos semestrą ir ekonomiką skaitė Europos komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, pristatydama LPSK veiklos ataskaitą, kaip vieną iš laimėjimų paminėjo pakeistą Darbo kodekso 179 str., kuris nuo šiol aiškiai nurodo, kad aukštesnio lygmens profesinės sąjungos padalinys yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Taip pavyko skubiai užbėgti už akių daugybei profesinių sąjungų būti nepripažintomis darbdavių sudarant kolektyvines sutartis, nes buvo suformuota nepalanki teismų praktika.

LPSK taip pat dalyvavo pristatant ir svarstant Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą, kuris įneštų aiškumo išgryninant socialinio dialogo šalis bei numatytų aiškius nacionalinių ir šakinių kolektyvinių sutarčių sudarymo etapus bei pagalbą esant nesutarimams. Tiesa, šiuo klausimu tebevyksta diskusijos ir projekto priėmimas Seime dar nėra  pasiekęs pagreičio.

Pirmininkė paminėjo ir minimalios mėnesio algos (MMA) gana ženklų padidėjimą – ji nuo kitų metų sausio kils apie 40 eurų „į rankas“, tai taip pat vienas iš profesinių sąjungų laimėjimų šiemet.

I.Ruginienė apgailestavo dėl nepavykusio Viešojo sektoriaus finansavimo strategijos kūrimo proceso, nes Vyriausybei nepavyko atsisakyti sau įprasto stiliaus: tris mėnesius vyko diskusijos „apie nieką“, o parengusi savo projektą Vyriausybė pristatė jį prašydama profesinių sąjungų pritarimo. LPSK Valdyba nutarė, kad tokiam dokumentui nepritars,  tačiau strategiją Vyriausybė vis tiek patvirtino. Tiesa, ji „užstrigo“ Seime, bet LPSK nedėjo didelių pastangų, kad ji būtų patvirtinta: „turime patirties, kad strategijų yra prikurta daug, tačiau niekas neįpareigoja jų laikytis. Todėl susikoncentravome į derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties, nes šis dokumentas turi juridinę galią“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Derybos dėl Nacionalinės sutarties nebuvo lengvos, ilgai diskutuota viduje, kur dėti akcentus: ar koncentruotis tik į bazinį dydį, ar kelti mažiausius koeficientus, t.y. ženkliau didinti mažiausiai uždirbančiųjų algas. Buvo nuspręsta dirbti abiem kryptimis, o to rezultatas – bazinis dydis augs 3 eurais, pakelti mažiausi koeficientai, o profesinių sąjungų nariai vietoj vienos gaus dvi papildomas kasmetinių atostogų dienas. Patobulinta ir mokymosi atostogų suteikimo tvarka. „Kitų metų pradžioje turėsime vėl pradėti derybas. Jau turime patirties ir galėsime pasimokyti iš padarytų klaidų. Taip pat dėsime pastangas, kad atsirastų daugiau ir šakinių sutarčių, ypač privačiame sektoriuje“, – komentavo LPSK pirmininkė.

Pasak jos, daug iečių sulaužyta dėl regiono plėtros tarybų, kuriose nebuvo atstovaujama profesinėms sąjungoms. Pavyko pasiekti, kad jau parengtas naujas Regionų plėtros įstatymo projektas, kuriame yra numatytas būtinas darbuotojų atstovavimas tarybų veikloje.

LPSK vadovė taip pat prisiminė kovą dėl komandiruojamųjų darbuotojų darbo užmokesčio. Vežėjų keliais asociacija „Linava“ visomis priemonėmis siekė, kad atlyginimai transporto sektoriaus darbuotojams neaugų, naudoti įvairūs veiksmai nesirenkant priemonių, tačiau LPSK pozicija buvusi kieta.  Tad sveikintina, kad Vyriausybė nepasidavė darbdavių šantažui ir priėmė nutarimą, kuriuo komandiruojamų darbuotojų bazinis darbo užmokestis 2020 m. didinamas 28 proc.

Asociacijos „LPSK jaunimas“ ataskaitą pristatė aktyvi asociacijos narė Vaiva Sapetkaitė ir valdybos narys Paulius Padroštis. Anot jų, vienu iš prioritetų, išsikeltų asociacijos, – didesnis jaunimo reprezentavimas profesinių sąjungų valdymo organuose ir jų apmokymas, kad jie tai darytų profesionaliai.  P. Padroščio teigimu, reikia jaunimo visokeriopo įsijungimo visais lygmenimis, pradedant įmonių ar organizacijų profesinėmis sąjungomis.

LPSK moterų centro pirmininkė Irena Petraitienė, pristatydama Moterų centro ataskaitą, apgailestavo, jog lyčių lygybės klausimas vis dar tebėra aktualus ir situacija keičiasi labai iš lėto. Be to, iki šiol Lietuva nėra ratifikavusi ir Stambulo konvencijos, kas pagerintų smurto prieš moteris situaciją.

Posėdyje plačiau nušviesta situacija švietimo sektoriuje, kur lapkričio 28 d. įvyko streikai. Apie tai papasakojo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius ir Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

LPSK tarptautinių ryšių sekretorė Vaiva Sapetkaitė pristatė Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) iniciatyvą „Dėl vienodos minimalios algos Europos Sąjungos šalyse“. Nors Europoje apie 20,5 mln. gyventojų gyvena namų ūkiuose, kurie susiduria su skurdo rizika, ir naujoji EK vadovė Ursula von der Leyen yra pažadėjusipasiūlyti teisinį instrumentą, kuriuo kiekvienam ES darbuotojui būtų užtikrintas sąžiningas minimalus atlyginimas, tačiau kol kas nėra vieningos nuomonės. Minimalus atlyginimas įstatymais nustatomas 22 iš 28 ES valstybių narių. Oficialaus minimalaus atlyginimo nėra įvedusios šešios ES valstybės narės – Austrija, Kipras, Danija, Suomija, Italija ir Švedija.

Europos profesinių sąjungų konfederacija pareiškė palaikymą iniciatyvai ir nutarė kuo labiau prisidėti prie jos įgyvendinimo. Oficiali ETUC pozicija dar rengiama, o LPSK siūlo, kad iniciatyva dėl ES minimalios mėnesio algos būtų įtvirtinta direktyva, o ne rekomendacijomis.

Teisininkė Evelina Šilinytė supažindino tarybos narius apie derybų su darbdavių organizacijomis dėl Darbo kodekso pakeitimų eigą, o Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pristatė pirmosios diskusijos dėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų bendradarbiavimo rezultatus. Viena svarbiausių kliūčių šiame bendradarbiavime – su darbo tarybų nariais sudaromos konfidencialumo sutartys, kas apskritai paneigia atstovavimo principus, nes nors informaciją darbuotojų atstovai ir gauna, tačiau dalintis ja negali. Kadangi tema labai aktuali, ir klausimų čia vis dar gerokai daugiau nei atsakymų, nuspręsta rengti dar ne vieną susitikimą bei išgryninti konkrečius pasiūlymus.

LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė informavo apie spalio 22 d. konferencijoje „Migracija iš trečiųjų šalių“ priimtą rezoliucijos projektą, kuriam tarybos nariai pritarė. Joje, be kita ko, yra raginimas ir profesinėms sąjungoms, kad į savo velką įtrauktų atstovavimą trečiųjų šalių darbuotojams.

 

LPSK inf.


Kalendorius

Gegužė 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
27 28 29 30 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Posakiai