2013 m. balandžio 15 d.
Kaip skelbiama balandžio 11 d. Europos Komisijos ataskaitoje, tebesitęsiantis ekonomikos nuosmukis itin apsunkino darbuotojų ir darbdavių atstovų ir vyriausybių dialogą. Ataskaitoje teigiama, kad pastaraisiais metais reformos vyriausybių ne visuomet buvo vykdomos užtikrinant veiksmingą socialinį dialogą, todėl darbo santykiai Europoje darosi vis labiau įtempti.
Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras sakė: „Dabartinės aplinkybės – mažėjanti makroekonominė paklausa, didinami mokesčiai ir karpomos valstybių išlaidos – vis nepalankesnės socialiniam dialogui. Norėdami išbristi iš šios krizės ir išsaugoti Europos socialinio modelio privalumus, turime stiprinti socialinių partnerių vaidmenį visais lygiais. Be to, norint spręsti kylančias demografines problemas ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas bei socialinę sanglaudą, būtina pasirinkti tinkamą socialinio dialogo formą. Socialinį dialogą reikia stiprinti Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse – čia jis kol kas gerokai šlubuoja.“

Gyvybiškai svarbu į vyriausybių vykdomas reformas įtraukti darbuotojų ir darbdavių atstovus (socialinius partnerius), kadangi socialinio dialogo metu rastiems sprendimams pritaria didesnė visuomenės dalis, juos lengviau įgyvendinti praktikoje ir dėl jų kyla mažiau konfliktų. Todėl konsensuso pagrindu socialinių partnerių pasiekti susitarimai padeda užtikrinti ilgalaikį ekonominių ir socialinių reformų tvarumą. Tinkamos formos socialinis dialogas gali būti veiksminga priemonė Europos ekonomikos atsparumui didinti. Iš tiesų, šalyse, kuriose socialinis dialogas yra įprastas, o darbo santykius reguliuojančios institucijos turi didelę įtaką, ekonominė ir socialinė padėtis paprastai yra geresnė ir ne tokia įtempta. Tai, kad socialinis dialogas labai palengvina problemų sprendimą, gali padėti įveikti šią krizę. Naujojoje ataskaitoje aprašoma, kaip Europos socialinio dialogo metu rasti sprendimai gali pakeisti europiečių darbą – pvz., pagerinti sveikatos apsaugą ir saugą darbe, taip pat darbo sąlygas.

Kadangi daugelio valstybių narių vyriausybės mažina išlaidas, ataskaitoje pirmiausia nagrinėjami darbo santykiai viešajame sektoriuje, būtent viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose. Vykdydamos viešojo sektoriaus reformas, vyriausybės visų pirma siekė padidinti veiksmingumą. Kai kuriose šalyse šis procesas buvo tęsiamas geriau derinant interesus ir vengiant konfliktų bei sudarant profesinėms sąjungoms ir viešajam sektoriui sąlygas rasti kolektyvinius sprendimus. Kitur sprendimų įgyvendinimo metodai buvo retai derinami su socialiniu dialogu. Ši tendencija nėra būdinga vien tik ES ir TVF finansinę paramą gaunančioms šalims. Tokiu būdu, daugelyje valstybių narių padidinus mokesčius ir vyriausybėms sumažinus išlaidas, smarkiai padaugėjo darbo ginčų ir paaiškėjo, kad kai kurios per socialinį dialogą neaptartos reformų įgyvendinimo priemonės yra abejotinos.

Vidurio ir Rytų Europa
Ataskaitoje taip pat išsamiai nagrinėjama socialinio dialogo būklė Vidurio ir Rytų Europoje. Nors šio regiono šalys labai skirtingos, visose – išskyrus vienintelę Slovėniją – darbo santykius reguliuojančių institucijų vaidmuo yra silpnas ir fragmentiškas. Iš tiesų, kai kurios reformos netgi trukdo socialiniams partneriams ką nors keisti. Ataskaitoje skelbiama, kad siekiant ilgalaikio vykdomų ekonominių ir socialinių reformų tvarumo labai svarbu atgaivinti nacionalinių darbo santykių sistemas, kad vėl būtų skatinamas ir užtikrinamas konsensusas.

Ataskaitoje taip pat aptariami klausimai, susiję su socialinių partnerių dalyvavimu užimtumo ir pensijų sistemų reformose, su perėjimu prie tvaresnės ir mažiau nuo iškastinio kuro priklausančios ekonomikos. Kai kuriose šalyse – Belgijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje – profesinės sąjungos buvo įtrauktos į pensijų reformų procesą, tačiau kitose socialinių partnerių vaidmuo buvo minimalus, todėl neišvengta konfliktų. Dėl klimato kaitos ataskaitoje skelbiama, kad šios srities socialinių partnerių veikla vis aktyvesnė, o žaliąją darbotvarkę jie vertina itin palankiai.

www.europa.eu

Kalendorius

Gruodis 2019
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
25 26 27 28 29 30 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5
Apklausa
Ar pritartumėte idėjai dirbančius pensininkus atleisti nuo „Sodros“ įmokų?
Ar pritartumėte idėjai dirbančius pensininkus atleisti nuo „Sodros“ įmokų?
Pasirinkite atsakymą norėdami balsuoti!

Posakiai

Kas laikosi taisyklės darbą tikrinti mintimi, o mintį darbu tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – J. V. Gėtė 


AKTUALU 

2019 METŲ DARBO IR POILSIO KALENDORIUS 

ĮSAKYMAS "DĖL METINIŲ VIDUTINIO MĖNESIO

DARBO DIENŲ IR  VIDUTINIO MĖNESIO DARBO VALANDŲ SKAIČIŲ

2019 METAIS PATVIRTINIMO"