2013 m. balandžio 5 d.
Pastaruoju metu vis pasigirsta kalbų apie Darbo kodekso "reviziją". PN išsiaiškino, jog ši idėja kilo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Darbo teisės skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė PN teigė, jog „iniciatyvą paskatino kintančios darbo rinkos sąlygos ir būtinybės vykdyti EK rekomendacijas Lietuvai. Todėl ministerija ir pradėjo galvoti, kad reikia nuosekliai viską peržiūrėti ir subalansuoti darbo santykius, užimtumą ir tuo pačiu socialinį draudimą“. Pasak valdininkės, teisės aktų peržiūrą turėtų atlikti mokslininkai, bet šiame procese dalyvaus ir socialiniai partneriai.
 
 
Darbo teisės skyriaus vedėjos teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasisakanti „už darbo santykių teisinio reguliavimo modernizavimą, kuris paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, prisidėtų prie nedarbo mažinimo, jaunimo įdarbinimo, mažintų paskatas dirbti nelegaliai ar neįforminant realiai dirbto laiko, modernizuotų darbo rinką“.

PN pasidomėjo, ką ministerija turi omenyje kalbėdama apie „modernizavimą“, ar kalba eina apie lankstesnį darbo santykių reglamentavimą? „Ministerija kalba apie darbo santykių modernizavimą subalansuojant užimtumą, darbo teisę ir socialinį draudimą“, - lakoniškai atsakė E. Radišauskienė.
Jos taip pat pasiteiravome, ar tikslinga, kad Darbo kodeksą „revizuos“ mokslininkai - teoretikai, juk tai – socialinių partnerių reikalas. Ar taip nesiekiama savotiškai partnerius atriboti nuo šio proceso?

„Jei klausiate manęs, tai mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad mokslininkai privalo būti, jie pasiūlo „neutralų“ variantą, o įvertinus tai, kad tarp ekspertų bus socialiniai partneriai, tai turėtų būti tikrai visiems priimtinas pasiūlymas. Jei norime gero produkto, turime pasitikėti profesionalais, kurie įvertins kitų šalių praktiką, apžvelgs ES teisės aktus ir pasiūlys Lietuvai labiausiai tinkantį variantą. Tai yra mano asmeninė nuomonė. Mokslo darbuotojai yra ne tik teoretikai, bet ir praktikai, tai yra darbo teisės ekspertai. Socialinių partnerių niekas neatriboja nuo proceso, reikia turėti mintyje, kad galutinis produktas bus derinamas su Trišale taryba“, - PN dėstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

Jos teigimu, ekspertų grupė dar nėra sudaryta, o planuojama, kad ji galėtų būti sudaryta iš dešimties ekspertų, įskaitant ir socialinius partnerius, kurių turės būti ne mažiau nei du. „Paminėtina, kad šie asmenys sistemiškai turės įvertinti darbo santykius, užimtumą ir socialinį draudimą, - sakė E. Radišauskienė. - Rezultatą planuojame gauti iki kitų metų rugsėjo mėnesio“.
 
PN žiniomis, Lietuvos trišalėje taryboje dalyvaujančių profesinių sąjungų atstovai šiai iniciatyvai pritaria, juolab kad reikėtų pagaliau peržiūrėti ir gremėzdišką streikų rengimo tvarką.