2011 m. gegužės 12 d.
Po pirmojo šių metų ketvirčio darbo rinkos ir žmonių pajamų perspektyvos neatrodo džiuginančios, nors Andriaus Kubiliaus Vyriausybė šviesiomis spalvomis tapo neva gerėjančios ekonominės padėties paveikslą. Deja, premjero pasakomis negalime tikėti, nes Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose gyventojų pajamų diferenciacija labai didelė.

Eurostat“ duomenimis, pagal pajamų nelygybės statistiką Lietuva viena pirmųjų Europoje – koeficientas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų – 6,3, ją lenkia tik Latvija – 7,3, ir Rumunija – 6,8, tuo tarpu Slovėnijoje – šis rodiklis siekia tik 3,2 proc. Nors ekonomistai prognozuoja, kad 2011 m. vidutinis bruto darbo užmokestis išaugs 3–4 proc., tačiau būtina pabrėžti, kad prognozuojama ir maždaug tokio paties dydžio infliacija, t.y. realus darbo užmokestis pasmerktas tūpčioti vietoje. Todėl vidaus vartojimo atsigavimo viltis reikėtų sieti ne tiek su sparčiu vidutinio darbo užmokesčio augimu, kiek su naujų darbo vietų kūrimu, bedarbių grįžimu į darbo rinką ir aktyvesniu kreditavimu. Šiuo metu Lietuvoje tik 10 proc. gyventojų per mėnesį gauna daugiau negu 4000 Lt pajamų. Tuo tarpu iki 1000 Lt per mėnesį uždirba 24 proc. Lietuvos gyventojų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Pasak parlamentaro, Lietuva užima trečią vietą nuo galo ir pagal minimalųjį atlyginimą ES šalyse, ir pagal perkamąją galią, tad realaus gyvenimo gerėjimo ir ekonomikos pavasario mūsų šalies gyventojai dar nepajuto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 269,3 tūkst. bedarbių, arba 12,5 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Balandį bedarbių skaičius siekė 293,5 tūkst. Deja, nedarbo rodiklių mažėjimą lemia ne naujų darbo vietų kūrimas, bet masinė emigracija.

„Kol lietuviai „evakuojasi“, propaganda užsiimantis A. Kubilius po Vyriausybės nutarimo įvesti kasos aparatus, prekiaujantiems uždarose patalpose, trimituoja – esą Lietuvos turgavietėse vyksta sėkminga prekyba, nors iš tiesų ten tvyro laidotuvių nuotaikos. Jei Kubiliui pavyko ištraukti žadėtąjį milijardą, tai tuomet turėtume patikėti, kad šešėlinė ekonomika traukiasi. Deja, situacija kiek kitokia. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) inicijuoto 27-ojo šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, pernai rekordinį lygį pasiekusi šešėlinė ekonomika nemažės ir šiemet. Prognozuojama, kad šešėlinės ekonomikos dalis sieks 28 proc., o bent dalį veiklos šešėlyje vykdys apie 39 proc. verslininkų. Derėtų sutikti, kad viena iš šešėlinės ekonomikos skatinimo priežasčių – neišpildytas pažadas gerinti sąlygas verslui – biurokratijos vis dar labai daug. Būtina radikaliai pakeisti kovos su šešėliu principą – nuo „žiaurių akcijų“ pereiti prie verslo kūrimo sąlygų gerinimo,“ – teigia A. Butkevičius.

Politiko teigimu, pastaruoju metu džiūgaujama dėl eksporto pakilimo, bet jei eksportuojančios pramonės gaunama gerovė nepersimes į vidaus rinką, vartotojų lūkesčiai išliks pesimistiški, šalies ūkio vystymasis gali neįgauti pagreičio.

www.lrs.lt


Kalendorius

Gegužė 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
27 28 29 30 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Posakiai