Naujienos

Viešbučių milžinas „Marriot“ Indonezijoje, Seminjake turistus kviečia „apsistoti rojuje“. Tačiau šio viešbučio darbuotojams ši vieta nei iš tolo neprimena rojaus.

Čia darbuotojai, kurie nori pasinaudoti pagrindinėmis savo teisėmis darbe, susiduria su dideliais rūpesčiais ir išnaudojimu.

Maždaug 40 proc. šio viešbučio darbuotojų dirba pagal terminuotas darbo sutartis, 12 val. pamainomis, nuolatos susidurdami su grėsme ir baime, jog jų sutartys nebus pratęsiamos ir už viršvalandžius negaudami jokių kompensacijų.

Žemės ūkio įmonėse šiais metais įvyko 6 sunkios nelaimės darbe. Per dvidešimt darbuotojų sužaloti lengvai. Tačiau dar prieš akis didieji darbo su technika, derliaus nuėmimo, jo sandėliavimo darbai. Siekdama, kad nukentėjusiųjų, o gal ir žuvusiųjų skaičiaus nepapildytų suintensyvėję šie darbai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena pagrindinius pavojus, kuriuos reikia įvertinti ir numatyti bei priminti darbuotojams, kaip jų išvengti.

Kviečiame susipažinti ir apsisaugoti.

XXI amžiuje kalbėti apie lyčių lygybę, rodos, jau neturėtų būti pagrindo. Deja, tiek darbo rinkoje, tiek politikoje, daugiausia galios, įtakos ir ekonominių resursų atitenka vyrams. Būtent nevienodas galios pasiskirstymas tarp lyčių – lyčių nelygybė lemia smurtą prieš moteris, kuris būna fizinis, psichologinis, seksualinis, socialinis, ekonominis.

Lyčių nelygybė darbo rinkoje turi apčiuopiamas ir socialiai skaudžias pasekmes: nuo atlyginimų atotrūkio dydžio ir kitų nelygybės veiksnių priklauso vyrų ir moterų pensijų atotrūkis, didesnė moterų skurdo rizika senatvėje, didesnis pensinio amžiaus moterų, susiduriančių su materialiniu nepritekliumi, skaičius.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinis sekretorius Luca Visentini rugpjūčio 10 d.  kreipėsi į Lietuvos premjerą Saulių Skvernelį ir Lietuvos trišalę tarybą išreikšdamas palaikymą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pozicijai dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo.

Šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį. Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), mokslo metų pradžios šventė nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-ąją, pirmadienį.

Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vyksta diskusijos dėl minimalios algos (MMA) nustatymo kitiems metams. Kokia MMA turi būti nuo 2019 m. sausio 1 -osios, dar kartą bus mėginama susitarti rugpjūčio 27-ąją vyksiančiame posėdyje. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė, Lietuvos trišalės tarybos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad valdžia gali ir turi panaudoti jai prieinamas priemones, kad padėtis nors kiek gerėtų. Minimalaus atlyginimo indeksavimas yra vienintelis mechanizmas, per kurį valstybė tiesiogiai gali daryti įtaką darbo užmokesčio augimui. Dabar MMA garantuoja tik tam tikrą skurdo lygį.

EESRK Darbuotojų grupės parengtas tyrimas dėl darbui 4.0 skirtų nacionalinių strategijų rodo, kad socialinių partnerių dalyvavimas yra būtinas, o darbuotojai labiausiai nukenčia ten, kur nebeteikiama reikšmės kolektyvinėms deryboms.

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką turi žinoti kiekvienas dirbantysis, norėdamas priimti sprendimą - kaupti ateičiai II pensijų pakopoje ar nekaupti.

Dabar DK 27 straipsnyje rašoma, kad darbdavys privalo gerbti darbuotojų teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. Darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir komunikacines technologijas, negali būti pažeidžiamas darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumas. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2018 m. liepos 16 d.

Pastaruoju metu, tebesitęsiant karštų orų antplūdžiui, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna vis daugiau paklausimų bei skundų dėl netinkamų darbo sąlygų uždarose patalpose. Skundžiamasi aukšta temperatūra, juntamu oro trūkumu kontorose, prekybos centruose ir pan. bei su tuo susijusia kasdiene bloga darbuotojų savijauta.

„Demokratija kenčia šalyse, nesugebančiose žmonėms užtikrinti teisių organizuotis, išsakyti savo nuomonę ir imtis veiksmų. Pavyzdžiui, Brazilija priėmė įstatymą, kuris pažeidžia teisę organizuotis, Kinija apribojo laisvą žodį, o Indonezijoje spręsti darbo ginčus pasitelkta kariuomenė“, – pažymi Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinė sekretorė Sharan Burrow.

Paskelbtas naujas ITUC Globalus teisių indeksas* parodė, kad darbuotojams mažėja demokratiškų būdų veikti, o nevaldomas korporacijų godumas daro vis didesnę žalą. Dar daugiau – užfiksuota, kad per metus valstybių, kuriose įvykdyti nepagrįsti suėmimai, padaugėjo nuo 44 iki 59; žodžio laisvė pažeista 54 šalyse.