Naujienos

Vokietijos profesinė sąjunga, atstovaujanti darbuotojams maisto, gėrimų, tabako, viešbučių ir maitinimo sektoriuose (NGG), pradėjo derybas su mėsos pramonės darbdaviais, kolektyvinių sutarčių būdu siekdama didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų 160 000 darbuotojų Vokietijoje. Tačiau derybos pateko į aklavietę... Per tris kol kas vykusius derybų etapus darbdaviai dar nepateikė jokio rimto pasiūlymo. Sustojus deryboms, mėsos pramonės darbuotojai visoje Vokietijoje pradėjo streikus gamyklose. LMP palaiko NGG reikalavimus dėl kolektyvinės sutarties, kuri garantuotų geras darbo sąlygas ir teisingus atlyginimus. Šioje kovoje solidariai stovime šalia darbuotojų ir profesinės sąjungos.

Remiantis naujausiais tyrimais, kiekviena ES valstybė dėl „Covid-19“ buvo priversta skubiai reformuoti savo socialinės apsaugos sistemas. Europos profesinių sąjungų instituto atliktas tyrimas apie socialinę apsaugą pandemijos metu parodė, kad 24 iš 27 valstybių narių padidino bedarbio pašalpos ar piniginės socialinės paramos vertę, trukmę ir tinkamumo sąlygas. Dvidešimt valstybių narių taip pat pakeitė ligos išmokos ir vaiko priežiūros atostogų sąlygas, dažniausiai sutrumpindamos išmokos laukimo laiką. Žinoma, pokyčiai įvyko ne visose šalyse (lentelė su visais rezultatais).

Prisidėkite prie Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pajėgumų stiprinimo, ginant ir atstovaujant Jūsų teises darbe ir skirkite dalį savo praeitais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio 0,6 proc. (GPM) mums. Paprastas žingsnis, didelės abipusės vertės!

Džiugi žinia ta, kad deklaruodami pajamas ir skirdami paramą mūsų veiklai, sėkmingai paremti galite ir kitas, Jūsų pamėgtas, ne pelno siekiančias organizacijas, nes profesinės sąjungos turi atskirą eilutę, kaip ir politinės partijos.

Prašymą dėl paramos VMI pateikti galite iki gegužės 3 d. O apie visus kitus žingsnius pasakojame čia.

Socialinis dialogas – terminas, kuris dažnai skamba straipsniuose ar pasisakymuose, tačiau ne visada susimąstome, kad plačiąja prasme šis dialogas yra svarbi sąlyga, leidžianti užtikrinti pusiausvyrą tarp skirtingų visuomenės grupių interesų, ir, kaip visuomeninis reiškinys, yra glaudžiai susijęs su socialiniu teisingumu bei pilietiniu aktyvumu. O tai ypač svarbu pasaulį krečiant įvairioms krizėms.

Kaip atrodys pasaulio maisto sistema 2045 m.? Būtent šis klausimas yra naujo Tarptautinės tvarių maisto sistemų ekspertų grupės (IPES-Food) ir ETC grupės (tarptautinės organizacijos, skirtos „išsaugoti ir tvariai skatinti kultūrinę ir ekologinę įvairovę bei žmogaus teises“) tyrimo esmė. „Long Food Movement“ nagrinėja dvi labai skirtingas maisto sistemos, žmonių ir planetos ateitis.

Kovo 23 d. apie privalomo darbuotojų testavimo iššūkius FM99 kalbino Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininką Raimondą Tamošauską, Vilniaus universiteto profesorę, biotechnologijos instituto imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėją Aureliją Žvirblienę ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Vidmantą Janulevičių. Kviečiame pasiklausyti.

Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų veiksmingesni ir efektyvesni, jei pilietinės visuomenės organizacijos būtų įtraukiamos greičiau ir plačiau. Tai pagrindinė vasario mėn. EESRK plenarinėje sesijoje priimtos rezoliucijos Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose. Kas veiksminga, o kas ne?, pristatytos diskusijoje su EESRK pirmininke Christa Schweng ir už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu, mintis.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad galiojantis karantinas didina kai kuriuos darbo įstatymų pažeidimus. Vienas jų – darbuotojo spaudimas parašyti prašymą išeiti savo noru. Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami nebetęsti darbo santykių su darbuotoju dėl įvairių priežasčių, taiko psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir atleidžia darbuotoją pagal Darbo kodekso ( DK) 55 straipsnį. Siekiant apsisaugoti tokiose situacijose, pravartu žinoti keletą aspektų.

Kovo 26 d. įvyko nuotolinis LPSK tarybos posėdis, kuriame trumpą įžanginį žodį tarė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot jos, valdant pandemiją vyriausybės taikomų priemonių pagrindinis tikslas – kuo daugiau išsaugoti darbo vietų, o praradusiems darbą žmonėms – užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą. Dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano (RRF) Lietuva šiuo metu esą derasi su Europos Komisija, o SADM yra parengusi ir pateikusi jos kompetencijai priskiriamą dalį.

Kovo 23 d. Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-338(2), kuriais nuspręsta nuo kovo 26 d. taikyti papildomas bei patikslinti esamas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

Kovo 16 d. Seimas po pateikimo priėmė svarstyti pataisą, pagal kurią vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga. Kovo 18 d., taikant ypatingos skubos tvarką, planuota įstatymą priimti, tačiau iškilus techninėms kliūtims svarstymai  nusikėlė į kitą savaitę.