Pagrindinis

Emocinę paramą teikiančios organizacijos pastebi, kad pastaruoju metu tarp pagalbos ieškančių žmonių, daugėja kalbančių apie problemas darbe. Nepaisant nuotolinio darbo karantino metu, darbinės problemos išlieka ir tampa net aktualesnės, kaip ir patyčios darbovietėse, apie kurias vis dar kalbama nedrąsiai, o pati problema sprendžiama tik tada, kai atsitinka kas nors baisaus. Ir nors Lietuvoje nėra atskiro darbo reglamentavimo, susijusio su psichine žmogaus sveikata darbe. Vis dėlto Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Taigi jis yra atsakingas už profesines rizikas, pavyzdžiui, stresą darbe, o jei jis nevykdo savo pareigų, terorizuojamiems darbuotojams visada gali padėti profsąjungos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pratęsė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skyrimo paramai terminą: tokiu būdu paremti pasirinktą organizaciją, meno kūrėją, politinę partiją ar profesinę sąjungą pajamas laiku deklaravę gyventojai (t. y. iki šių metų liepos 1 d.) galės iki šių metų rugpjūčio 20 d.

Todėl vis dar galite prisidėti ir prie Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pajėgumų stiprinimo, ginant ir atstovaujant Jūsų  teises darbe, skiriant dalį savo praeitais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio 0,6 proc. (GPM) mums. Paprastas žingsnis, didelės abipusės vertės.

Primename, jog šiemet deklaruodami pajamas ir skirdami paramą mums,  sėkmingai paremti galite ir kitas, Jūsų pamėgtas, ne pelno siekiančias organizacijas, nes profesinės sąjungos turi atskirą eilutę, kaip ir politinės partijos.

Apie tai kaip skirti paramą šiame straipsnyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos.

Darbo kodekso pakeitimais išsprendžiama ir tuščių darbo vietų problema valstybės, savivaldybių įstaigose ar įmonėse, kai pareigoms užimti skelbiamas konkursas, bet darbo vieta mėnesiais lieka tuščia, nes konkursai trunka ilgai arba kai kuriais atvejais skelbiami pakartotinai. Nuo šiol pagal terminuotą sutartį iki konkurso bus galima įdarbinti pasirinktą darbuotoją.

Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti. Tiesa, Lietuva yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių ES valstybių narių, o tai šalies ekonomikai ir biudžeto surinkimui atsiliepia neigiamai, todėl rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai. Profesinės sąjungos sutinka, kad Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena būtų paskelbta nedarbo diena, tačiau nepritaria, kad ši nedarbo nedarbo diena būtų patvirtinta Gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos sąskaita.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pritarė profesinių sąjungų raginimams ES išplėsti kolektyvinių derybų apimtį, siekiant panaikinti lyčių darbo užmokesčių skirtumus.

Naujoje ataskaitoje EBPO teigė, kad „moterys, dirbančios laikinai ir ne visą darbo dieną, susiduria su dideliais lyčių darbo užmokesčio skirtumais“, nurodydama svarbių darbuotojų, tokių kaip globėjos ir valytojos, pavyzdį.

Organizacija, kurios narės yra 22 ES šalys, apibūdina kolektyvines derybas kaip „galingą įrankį“ atlyginimų skirtumui mažinti, tačiau priduria:

EESRK kviečia susipažinti su liepos mėnesio aktualijomis.

Naujienlaiškyje - diskusijos, kokių veiksmų ES galėtų imtis užimtumo srityje, apžvelgiamos priemonės, leidžiančios ES prisidėti prie valstybių narių užimtumo politikos koordinavimo.  EESRK pasiūlymas, kaip reikėtų pakeisti užimtumo politikos gaires atsižvelgiant į COVID-19 krizę, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, be kita ko, padėtų savarankiškai dirbantiems europiečiams ir daug kitų naujienų.

Visa tai, skaitykite ČIA.