Pagrindinis

Minint dešimtąsias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo namų ūkio darbuotojams konvencijos priėmimo metines, COVID-19 pandemija išryškino vis dar didelį šios srities darbuotojų pažeidžiamumą darbo rinkoje. Tokią situaciją rodo ir naujausia TDO ataskaita. Profesinės sąjungos ir giminingos namų ūkio darbuotojų organizacijos dar kartą atkreipia dėmesį į ypač svarbų, tačiau dažnai neįvertinamą arba įvertinamą per mažai, namų ūkio darbuotojų darbą bei patvirtina savo paramą ir įsipareigojimą kolektyvinei kovai jų darbui ir pastangoms ginti.

Šiandien Europos darbo institucija (ELA) pradeda sąmoningumo ugdymo kampaniją „Teisės visiems sezonams“, atkreipdama dėmesį į būtinybę skatinti sąžiningas ir saugias sezoninių darbuotojų, dirbančių visose ES šalyse, darbo sąlygas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 148 str. 1 d. darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.

Jeigu darbdavys šios pareigos nevykdo, tuomet darbuotojas turi teisę kreiptis į darbdavį su rašytiniu prašymu ir prašyti pateikti jam tokią informaciją. 

ETUC tyrimo metu nustatyta, kad pusės ES valstybių narių darbuotojai negauna teisės aktuose nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dėl savo amžiaus, profesijos, negalios ir kt. Šioms darbuotojų kategorijoms skiriami specialūs, mažesni už normalius tarifiniai atlygiai. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – diskriminacija dėl amžiaus. Tokia situacija lemia tai,  kad, pavyzdžiui, 18 metų prekybos centro darbuotojas, dirbantis kartu su 21-erių metų darbuotoju, uždirba daug mažiau. Pasak ETUC, tokia praktika neturėtų egzistuoti. Minimali alga turėtų būti neliečiama ir nediferencijuojama pagal jokias grupes.

Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Skaudūs atvejai šalyje sukrečia. Mobingas žaloja žmonių gyvenimus, alina sveikatą, nuodija santykius darbe ir visos organizacijos klimatą, mažina produktyvumą. Atpažinti mobingą yra pirmas žingsnis, sprendžiant brangiai kainuojančią problemą.

Šį reiškinį nagrinėjantys mokslininkai pateikia ne vieną mobingo apibrėžimą. Tačiau sutariama, kad mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį. Mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė kartu sutartinai. Taip pasiekiamas vadinamasis galios disbalansas. Tokiame veiksme vadovas gali dalyvauti, gali ir nedalyvauti, gali jį palaikyti netiesioginiais veiksmais, pavyzdžiui, nesikišdamas.