Pagrindinis

Seime pradedant svarstyti parduotuvių darbo savaitgaliais ribojimus, prekybininkai užsakė tyrimą, kuris teigia, kad tai atneštų žalą ekonomikai, sumažintų ir biudžeto pajamas. Skaitant tokias kritiškas tyrimo išvadas, galima pamanyti, kad šis užsakytas lobistų ir vienareikšmiškai tarnauja jų interesams. O kur darbuotojas? Kaip visada pamirštas?

Spalio 16 d. 14.00 val, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (A. Vivulskio g. 11, 201 salė) vyks Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis. Posėdžio darbotvarkė.

Dabartinė Europos Komisija ir Parlamentas turi iki 2019 m. gegužės mėnesio "pakeisti taisykles", siekiant užtikrinti orų darbą ES piliečiams, kurie vis labiau nusivilia dėl nesaugaus darbo, prasto darbo užmokesčio ir didėjančios nelygybės.

Rugsėjo 28 d. toliau vyko  derybos dėl kolektyvinės sutarties Vičiūnų grupės įmonėse Plungėje.

Šią savaitė laukiama vadovų atsakymo dėl darbo užmokesčio didinimo sąlygų ir periodiškumo, kolektyvinės sutarties išplėtimo visiems įmonių grupės darbuotojams sąlygų ir kt.  Kartu deramasi ir dėl aukštesnio lygmens sutarties dėl darbo režimo, dirbant 12 val. trukmės pamainomis sąlygų. Susitarimas apimtų apimtų 5 "VIČI" grupės įmones Plungėje (UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Vičiūnai ir partneriai“, UAB "Baltic food partners", UAB „Plungės duona“, UAB "Orka foods") ir daugiau kaip 2000 darbuotojų.

Tvarios socialinės apsaugos sistemos, pagrįstos solidarumu ir lygybe, turės didelę įtaką Europos ateičiai. Galimybė naudotis socialine apsauga yra pagrindinis teisingos visuomenės elementas, tačiau daugeliui Europos darbo rinkos žmonių, ypač dirbantiems netipinį darbą, ir savarankiškai dirbantiems asmenims, ši galimybė tampa vis labiau nepakankama, todėl EESRK rugsėjo plenarinėje sesijoje pareikšta nuomone ragino visų lygių valdžios institucijas, taip pat pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius Europos Sąjungoje bendradarbiauti siekiant atkurti socialinį tvarumą, "kurio tikslas - sukurti vienodas sąlygas socialinėje srityje, kurioje visi, kuriems taikomos vienodos taisyklės ir panašios sąlygos, galėtų naudotis socialine apsauga ".

Praėjus daugiau nei metams nuo Darbo kodekso įsigaliojimo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) konstatuoja, jog šiame dokumente yra nemažai teisinių neaiškumų, kuriuos būtina ištaisyti, o kai kuriais atvejais Darbo kodekso nuostatas reikia suderinti ir su Europos Sąjungos teisės aktais.

Rugsėjo 28 d. Seime bus teikiami svarstyti Darbo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama aiškiau reglamentuoti teisinę darbo santykių aplinką, paskatinti socialiai atsakingą darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą.

Š. m. rugsėjo 21 d., Plungėje, vyko LMP metinė - ataskaitinė konferencija. 

Konferencijos metu buvo skaitomas metinis pranešimas, aptariami svarbiausi klausimai. Delegatai iš visų LMP priklausančių įmonių drauge su atstove iš LR Valstybinės darbo inspekcijos Asta Žaltauskiene gilinosi į Darbo kodekso įgyvendinimo praktiką, aptarė esmines problemas.

Konferencijos metu priimti kreipimaisi į Seimą, Vyriausybę, LR Trišalę tarybą ir visus Profesinių sąjungų narius dėl sektorinio socialinio dialogo Lietuvoje ir dėl LR Darbo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo.

Pagrindinė konferencijos žinutė - „Demokratija be darbuotojų teisių neegzistuoja“.

Šių metų rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 141,6 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Paskutinį vasaros mėnesį darbo rinka – aktyvesnė: išaugo darbo jėgos paklausa, daugiau darbo ieškančių asmenų suteiktas užimtumas. Rugpjūčio mėnesį darbo biržų specialistai darbo ieškantiems asmenims galėjo pasiūlyti 37,1 tūkst. laisvų darbo vietų – 4,1 tūkst. daugiau negu liepą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Antradienį Trišalė taryba jau ketvirtą kartą per pastarąjį pusmetį bandė tartis dėl MMA padidinimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Tačiau ir vėl sutarimo nerasta.

Vyriausybė pasiūlė didinti minimalią algą iki 430 Eur, darbdaviai nusprendė likti prie anksčiau siūlytos 420 Eur ribos, o profsąjungos pareiškė nekeičiančios savo pozicijos, kad MMA reikėtų pakelti iki 450 Eur.

Išsekimo darbe problema šiais laikais tampa vis dažnesnė ir aktualesnė visuomenėje. Apie ją daug rašo žiniasklaidos atstovai, analizuoja įvairūs tyrimai. Vieni jų bando paneigti „perdegimo“ egzistavimą, kiti tai įvardina, kaip didelę problemą, turinčią skirtingus etapus bei simptomus. Tačiau absoliuti dauguma negeba atpažinti perdegimo sindromo požymių ir nežino, kur galėtų kreiptis pagalbos. „Eurofound“ remdamasi skirtingų Europos sąjungos valstybių nacionaliniais tyrimais, pateikia ataskaitą, kurioje aiškinamos šio reiškinio priežastys, pasireiškimai įvairiose srityse ir galimi prevencijos būdai.