Pagrindinis

Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su bankų analitikais. Susitikime aptarti 2015 m. Lietuvos ekonomikos augimo iššūkiai.

Pieno kainų karo pabaigos dar nematyti. Žmogui svarbiausia, kiek tas pienas kainuoja parduotuvėje. Už litrą riebesnio pieno jis turi sukrapštyti 77–86 euro centus, už liesesnį – šiek tiek mažiau. O karves melžiantiems ūkininkams nubyra vos 12–13 euro centų. Koks kipšas maišo kainų jovalą ir kaip pavyko prekybos tinklams perrašyti pieno produktų kainas taip, kad jos sumažėtų 10–13 proc. „savo pelno sąskaita“, jei vidutiniškai tiek pat jas nuleido produktų gamintojai?

Plačiau skaitykite http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/pieno-kainu-fronte-suviai-i-pardavejus-ir-tarpininkus.htm

Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinė taryba paskelbė 2015 m. vasario 18 dieną pasauline diena ginant darbuotojų teisę streikuoti. Tam priešinasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbdavių grupė.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga surengė apklausą apie užsieniečių įdarbinimo liberalizavimą Lietuvoje.

Vasario 13-14 d. Kaune vykusiame Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos tarybos posėdyje buvo aptarti profesinės sąjungos veiklos prioritetai 2015 metams, aptartas klausimas dėl "Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio“ eigos ir galimų veiksmų, patvirtintos finansinės veiklos sąmatos, aptarti klausimai dėl  profesinės sąjungos narių ir aktyvo mokymo.

Du iš trijų dirbančiųjų Lietuvos įmonėse mano, kad šiais metais atlyginimai kils. Tačiau tik 8 proc. įsitikinę, kad šis padidinimas palies daugumą, jo „nesuvalgys” infliacija. Tokias įžvalgas, apklausę Lietuvos dirbančiuosius, skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Plačiau skaitykite http://www.delfi.lt/verslas/verslas/dirbantieji-tiki-didesiancia-alga-bet-tuo-nesidziaugia.d?id=67152432

Šventės išvakarėse norėtųsi kalbėti tik apie gerus dalykus. Tačiau tuomet tik apgaudinėtume save. O tai prie gero tikrai nieko neatvestų. Po emigracijos piko 2010 m., kuomet Lietuvą paliko apie 83 577 žmonės, 2013 ir 2014 m. emigracija iš Lietuvos beveik grįžo prie emigracijos vidurkių ir sudarė apie 38 000 žmonių kasmet. Tuo tarpu daugiamečiai emigracijos vidurkiai nuo 1990 metų sudaro maždaug po 37 000 emigrantų kasmet. Taigi, daugiamečio emigracijos vidurkio dar nepasiekėm. Tiesa, pastaraisiais metais fiksuojama tendencija, kuomet daugiau žmonių sugrįžta. Tik nežinia ar ilgam.

Nuo Rusijos embargo nukentėjusiems pienininkams pradėta mokėti parama. Ūkiams ruošiamasi išmokėti 23 mln. eurų.

Plačiau skaitykite http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/pienininkams-23-mln-euru.d?id=67140180

Šiandien "Žinių radijo" laidos "Dienos klausimas" vedėjas Aurimas Perednis kalbino Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkę G. Gruzdienę. Dienos klausimas - "Ar reikia mažinti socialines garantijas darbuotojams?"

Net ir viliojamas didesniu piniginiu atlygiu paklausus specialistas lieka ištikimas esamam darbdaviui – galvų medžiotojai darbo rinkoje šiandien su tokia situacija susiduria vis dažniau, nors dar gana neseniai atlyginimo dydis daugeliui buvo lemiamas kriterijus. Situacijai kintant darbdaviai suskubo rūpintis ir kitomis specialistų skatinimo priemonėmis. Draudimo ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių savo darbuotojų lojalumą ėmė skatinti juos apdrausdami. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje 2014 metų duomenimis, gyvybės draudimu įmonės apdraudė 20,6 proc. daugiau darbuotojų nei 2013 m.

Mokslininkų grupės kuriamas Darbo kodeksas iš fragmentiškai pateikiamų detalių bando virsti vientisu teisės aktu.

Mums įdomi Jūsų nuomonė, ką manote, kaip veiksime?

Sausį paklausių darbo rinkoje profesijų ir kompetencijų įgyti Lietuvos darbo birža nusiuntė per 1,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų –  kas antras neturėjo jokios kvalifikacijos ir kas penktas  buvo ilgalaikis bedarbis. Darbo rinkos poreikis neslūgsta C, CE ir D kategorijos ir motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojams – šias profesijas įgyti ketina 306 bedarbiai, nemažėja kvalifikuotų apdailininkų paklausa – statybos sektoriui reikalingos profesijos mokysis 100 registruotų darbo biržoje žmonių. Siejantys savo ateitį su individualia veikla grožio paslaugų srityje, 78  bedarbiai įgis  manikiūrininko ir 59 – plataus profilio kirpėjo profesijas.