Pagrindinis

Vokietijoje polemizuojama dėl profesinių sąjungų tolesnės raidos ir jų misijos atnaujinimo. Plinta nuomonės, kad šios darbuotojų atstovės išsisėmė ir privalo keistis, net ir savo narių sudėtimi jos sensta. Profsąjungų kasmet rengiamos Gegužės pirmosios manifestacijos vis labiau primenančios pensininkų demonstracijas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis išliko stabilus – 2014 m. lapkritį sudarė 10,0 proc. ir  buvo mažesnis, palyginti su 2013 m. lapkričiu, kai siekė 10,7 proc.

Europoje įsibėgėjo diskusija dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP). Derybos tarp JAV ir Europos Sąjungos dėl šio dokumento prasidėjo 2013 m. vasarą, juo siekiama suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą tarp dviejų kontinentų: būtų sukurta bendra ekonominė erdvė, turinti 800 mln. vartotojų. Tačiau Europos nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais: už uždarų durų vykstančių derybų rezultatas greičiausiai bus palankus tik stambiesiems koncernams, o viešasis interesas gali labai nukentėti.

Sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudos konferencijoje apžvelgė praėjusius metus ir įvertino šių metų iššūkius.

Advokato Justo Vilio kontora; http://www.vilys.lt/; Tatjana Spiridonova

GARANTIJŲ DARBUOTOJŲ ATSTOVAMS PASKIRTIS

Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau tekste – LR DK), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme  (toliau tekste – Profesinių sąjungų įstatymas), taip pat Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas darbuotojų atstovams yra suteiktos tam tikros darbo teisių garantijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas dar 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtintos darbuotojų atstovų garantijos reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas, o pastarosios yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines  nuobaudas,  atleidžiant  iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį  darbą  ir  pan.), taip pat, kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Praėjusių metų darbo rinkai būdingos teigiamos tendencijos –  sparčiau mažėjo darbo pasiūla ir registruotas nedarbas. Labiausiai keitėsi vienos prioritetinių grupių – jaunimo – situacija darbo rinkoje: per vienerius Jaunimo garantijų iniciatyvos metus jaunų bedarbių iki 29 metų nedarbas smuktelėjo  nuo 7,8 iki 5,6 proc. tarp šalies 16-29 m. amžiaus gyventojų.

Praėjus šešeriems metams po JAV banko „Lehman Brothers“ katastrofos, industrializuotas pasaulis kenčia nuo Japonijos sindromo. Augimas – minimalus, neatmestina dar vieno kracho galimybė, o praraja tarp turtingųjų ir vargšų nesiliauja augusi. Ar globali ekonomika gali pasikeisti? Atsakymo į šį klausimą ieško Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“.

Plačiau skaitykite http://www.delfi.lt/verslas/verslas/nepatogus-pastebejimai-pasaulio-ekonomika-ant-prarajos-krasto.d?id=66820542

Nuo sausio 1-osios jauni žmonės, siekdami lengviau ir kokybiškiau integruotis į darbo rinką, gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su darbdaviais. Savanorišką praktiką atliekantys jaunuoliai draudžiami valstybės lėšomis sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jei jie registruoti darbo biržoje – praktikos metu išsaugos savo turimą statusą ir garantijas.

Nuo kitų metų socialinio draudimo srityje Lietuvos žmonių laukia išties svarbios naujovės. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad 2015 metais bus įgyvendinti vieni svarbiausių socialinę aplinką žmonėms gerinantys sprendimai, apimantys ir ligos pašalpų, nedarbo išmokų didinimą, taip pat pensijų kompensavimą bei didinimą.

Prieš pat šventes kelios žiniasklaidos priemonės paskelbė apie „planuojamus“ didinti esamus ir naujus mokesčius. Gaila, kad kai kurie žurnalistai savo kūrinius surašė pasimedžioję ančių iš kelių kitų žinasklaidos priemonių, kuriose taip pat, deja, nebuvo nei pusės tiesos. Nenuostabu, kad Premjeras paskubėjo nuraminti, kad „to nebus“, Seimo pirmininkė – net „atribojo“ savo partiją nuo tokių kalbų, o Prezidentė ta proga pastebėjo tik intelektinio potencialo stoką.

Plačiau skaitykite http://www.delfi.lt/verslas/verslas/r-lazutka-kaledines-mokesciu-antys-ir-rinkiminiai-pazadai.d?id=66772006

Ekspertų rengiamame naujajame Darbo kodekse siūloma keisti kolektyvinius darbo santykius. Šią dalį kūrusios Vilniaus universiteto docentės Daivos Petrylaitės teigimu, tai – etaloninis socialinės partnerystės modelis.

Tai šventė, daugeliui atėjusi su vaikystės prisiminimais, rašytais laiškais Kalėdų Seneliui, dovanėlėmis po egle, šypsenomis, smagia nuotaika. Man asmeniškai Kalėdos kaip jausminė būsena, likusi nuo vatos gumuliukais papuoštos, mišku kvepiančios eglutės su tikromis žvakutėmis, nuo galingo vargonų gausmo ir jaukios, paprastai, be šiuolaikinių techninių stebuklų padarytos prakartėlės. Tai buvo šviesaus stebuklo laukimo emocija, kuri prasitęsdavo dar ilgai po Kalėdų, nes eglutė puošdavo namus iki pat Trijų Karalių.