Pagrindinis

Premjeras Algirdas Butkevičius verslininkams žadėjo, kad šiemet bus imtasi darbo santykių lankstumo didinimo, tačiau profsąjungos piktinasi dar nemačiusios jokio dokumento, o girdinčios tik liberalius pavienius pasiūlymus.

Sausio 14 d. 10 val. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija organizavo pusryčius su spaudos atstovais dėl bandymų liberalizuoti LR Darbo kodeksą.

Jau beveik dvi savaitės su euru gyvenantys lietuviai, KTU ekonomikos profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, dar nepriprato prie naujosios valiutos ir būsimų pokyčių. Prie šiek tiek išaugusių kainų ir naujų kupiūrų netrukus prisijungs sumažėję algos skaičiai, o tuo pačiu – ir didesnio užmokesčio lūkesčiai.

Plačiau skaitykite http://ekonomika.balsas.lt/naujiena/ekonomistas-euro-atejimas-atsinesa-netiketus-pokycius-54116.html?page=1

2014 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 2,923 mln. gyventojų. Iš jų sulaukusių 65-erių ir daugiau metų gyventojų skaičius siekė 542 tūkst., o asmenų skaičius iki 19 metų amžiaus buvo 607 tūkstančiai. Tą rodo Statistikos departamento duomenys.
Apibendrinus tai turėtų reikšti, kad galinčių dirbti asmenų skaičius siekia apie 1,774 milijono.

Plačiau skaitykite http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/lietuviams-tenka-rupintis-sia-diena-o-ne-kaupti-pensijai.htm

Lapkričio 20 - 21 d. vyko ketvirtasis Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijos (EFFAT) suvažiavimas, kurio šūkis - "Kartu siekiame oraus darbo bei teisingo darbo užmokesčio."

Svarbiausius EFFAT 4-ojo suvažiavimo sprendimus anglų kalba galite surasti - http://www.effat.org/en/node/13680.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga surengė apklausą apie suminę darbo laiko apskaitą.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 mln. 921,9 tūkst. gyventojų, arba 21,6 tūkst. (0,7 proc.) mažiau nei prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2015 m. pradžioje mieste gyveno 1 mln. 963 tūkst. (67,2 proc.) gyventojų, kaime – 958,9 tūkst. (32,8 proc.). Palyginti su 2014 m. pradžia, miesto ir kaimo gyventojų skaičius sumažėjo – atitinkamai 11,6 tūkst. (0,6 proc.) ir 10 tūkst. (1 proc.).

Vokietijoje polemizuojama dėl profesinių sąjungų tolesnės raidos ir jų misijos atnaujinimo. Plinta nuomonės, kad šios darbuotojų atstovės išsisėmė ir privalo keistis, net ir savo narių sudėtimi jos sensta. Profsąjungų kasmet rengiamos Gegužės pirmosios manifestacijos vis labiau primenančios pensininkų demonstracijas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis išliko stabilus – 2014 m. lapkritį sudarė 10,0 proc. ir  buvo mažesnis, palyginti su 2013 m. lapkričiu, kai siekė 10,7 proc.

Europoje įsibėgėjo diskusija dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP). Derybos tarp JAV ir Europos Sąjungos dėl šio dokumento prasidėjo 2013 m. vasarą, juo siekiama suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą tarp dviejų kontinentų: būtų sukurta bendra ekonominė erdvė, turinti 800 mln. vartotojų. Tačiau Europos nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais: už uždarų durų vykstančių derybų rezultatas greičiausiai bus palankus tik stambiesiems koncernams, o viešasis interesas gali labai nukentėti.

Sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudos konferencijoje apžvelgė praėjusius metus ir įvertino šių metų iššūkius.

Advokato Justo Vilio kontora; http://www.vilys.lt/; Tatjana Spiridonova

GARANTIJŲ DARBUOTOJŲ ATSTOVAMS PASKIRTIS

Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau tekste – LR DK), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme  (toliau tekste – Profesinių sąjungų įstatymas), taip pat Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas darbuotojų atstovams yra suteiktos tam tikros darbo teisių garantijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas dar 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtintos darbuotojų atstovų garantijos reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas, o pastarosios yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines  nuobaudas,  atleidžiant  iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį  darbą  ir  pan.), taip pat, kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.