Pagrindinis

Belgijos naujosios vyriausybės griežto taupymo politikos išprovokuotas streikas pirmadienį paralyžiavo viešąjį transportą ir sukėlė chaosą tarptautinių skrydžių bei traukinių reisų tvarkaraščiuose.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga surengė apklausą apie Profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijus.

Seimui į prieškrizinį lygį grąžinus ligos ir nedarbo išmokas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eligijus Masiulis „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad taip žmonės neskatinami ieškoti darbo ir didinamas „Sodros“ deficitas, o Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas nurodė, kad taip buvo įgyvendinti teisėti žmonių lūkesčiai.

Plačiau skaitykite http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/a-sysas-sergantys-zmones-eidavo-i-darba-ir-ten-numirdavo.d?id=66628090

Gruodžio 8 d. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotoje  konferencijoje-diskusijoje „Kokio darbo santykių ir užimtumo reguliavimo reikia Lietuvai?".

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga kreipėsi į LR Vyriausiąji valstybinį darbo inspektorių dėl maksimalios darbo laiko trukmės, įskaitant viršvalandžius, dirbant septynias dienas.

2014 m. gruodžio 10 d. vyks konferencija „Lietuvos darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis”, kurios metu aptarimo-viešos diskusijos forma bus pristatomi sukurto darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio ataskaita ir modelio rezultatai. Joje pranešimus skaitys darbo grupės nariai, kiti ekspertai, bus diskutuojama ir prašoma pateikti savo nuomonę. Į renginį kviečiami suinteresuotų valstybės institucijų (Seimo, ministerijų, Sodros ir kt.), akademinių institucijų ir socialinių partnerių atstovai.

Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2014)

Žinoma, kad priverstinė pravaikšta, už kurią mokamas atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 300 straipsnį, yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Priverstinė pravaikšta yra nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Už šį laikotarpį teismas darbuotojui priteisia vidutinį darbo užmokestį arba darbo užmokesčio skirtumą, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Moterų išsilavinimas - puikus, darbštumo - į valias, bet vis tiek jų algalapyje skaičiai daug mažesni, nei vyrų. Ir tik todėl, kad jos - moterys. Tai liudija ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas. Jo duomenimis, moterys Lietuvoje turėtų uždirbti 14,2 proc. daugiau nei vyrai.

Plačiau skaitykite http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/moteru-algos-ir-lietuvoje-ir-svetur-gerokai-kuklesnes-nei-vyru.htm

Siekdama kuo plačiau skleisti teisines žinias ir darbuotojams, ir darbdaviams, Valstybinė darbo inspekcija parengė ciklą trumpų konsultacijų aktualiausiais darbo teisės klausimais.

Seime priimtas 2015 m. patobulintas biudžeto projektas, kuris kitąmet suplanuotas eurais, yra orientuotas į krašto saugumo didinimą, socialinių gyventojų poreikių tenkinimą, įsipareigojimų vykdymą bei ūkio augimo skatinimą.

Europos profesinių sąjungų instituto naujienlaiškis pristato naujausią informaciją apie kolektyvinių derybų pokyčius visoje Europoje. Šiuo naujienlaiškiu siekiama palengvinti keitimąsi informacija tarp profesinių sąjungų ir remti Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) kolektyvinių derybų komiteto darbą.

Pridedame apžvalgą anglų kalba "Kolektyvinės derybos" (Naujienlaiškis)

Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012)

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 176 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Tuo atveju, jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, be to už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.