Pagrindinis

Seimas antradienį galutinai pritarė pataisoms, atveriančioms kelią darbdaviams gauti 90 proc. arba 70 proc. dydžio valstybės subsidijas, kai ekstremalios situacijos ir karantino metu prireikia skelbti prastovas darbuotojams. Pataisos taip pat aiškiau apibrėžia reikalavimus savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems šiuo sudėtingu laikotarpiu bus skiriama 257 eurų dydžio išmoka už mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, valstybės subsidijoms darbo vietoms išlaikyti iš viso šiuo metu numatyta skirti apie 379 mln. eurų, o fiksuoto dydžio išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims, neturintiems darbo pajamų, apie 108 mln. eurų.

COVID-19 plintant visame pasaulyje, vienas iš pagrindinių klausimų kylančių vyriausybėms ir visuomenėms: ar mes turime pakankamai maisto? Daugelyje šalių maisto ir gėrimų (F&B) darbuotojai pripažinti būtiniausiais, nes būtent šios pramonės šakos vaidmuo ypatingai svarbus dabar pandemijos metu aprūpinant gyventojus maisto produktais. Deja, gamybos darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl kasdieninis vykimas ir išvykimas iš darbo, darbas pamainose gamybiniuose padaliniuose jiems kelia papildomas sveikatos rizikas. Siekiant apsaugoti darbuotojus ir įsitikinti, kad tinkamai užtikrinama jų sauga, Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga nuolat vykdo virtualius susitikimus ir konsultacijas su savo narių – skirtingų įmonių atstovais apie tai, kaip jų įmonėse siekiama apsaugoti darbuotojus, kovojant su COVID-19 plitimu.

Taigi, kokios priemonės taikomos maisto pramonės įmonėse karantino metu?

Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 6 d. šalyje buvo registruota 177,4 tūkst. darbo neturinčių žmonių, jie sudarė 10,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš savaitę (kovo 30 d.) jų buvo 169,3 tūkst., ir nedarbas siekė 9,8 proc. Registruoto nedarbo rodikliai praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur nekito. 

Nuo šių metų kovo 30 d. iki balandžio 5 d. šalies darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 2,4 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 909 vietomis (61,8 proc.) daugiau nei antrąją karantino savaitę, tačiau 2,7 tūkst. (53,6 proc.) mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Per mėnesį darbo pasiūlymų pateikta 15 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. kovo mėn.  

Ketvirtadienį Europos Komisija patvirtino pasiūlymą Europos Tarybai dėl Europos instrumento laikinai paramai nedarbo rizikai mažinti (SURE) sveikatos krizės metu. Svarbu tai, kad jis turėtų apimti visas ES nares ir visus darbuotojus – taip pat ir nepriklausomus. Tam planuojama skirti 100 mlrd. eurų.

Šalių finansų ministrai turėtų dėl SURE iniciatyvos spręsti balandžio 7 d., antradienį, o Europos Taryba – balandžio 9 d., ketvirtadienį. Jei šis finansinis instrumentas bus patvirtintas, EK ir šalys narės jį pradėtų įgyvendinti per porą savaičių. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) skatina ES finansų ministrus ir Europos Tarybą pritarti prieš didėjantį nedarbą nukreiptam instrumentui, o ES šalis nares būti pasiruošus kuo greičiau paleisti šią schemą savo šalyse.

Šalies darbdaviai kovo 23–29 d. Užimtumo tarnyboje registravo 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų –  tai 59 darbo pasiūlymais arba 4 proc. daugiau nei pirmąją karantino savaitę, tačiau 2,9 tūkst. (66 proc.) mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

Per dvi karantino savaites darbo pasiūlymų pateikta 3,7 karto mažiau, palyginti su ankstesnėmis (kovo 1-15 d.).

Nuo karantino paskelbimo stebimas Užimtumo tarnyboje registruojamų darbo vietų mažėjimas. Iki kovo 15 dienos vidutiniškai per dieną buvo registruojama 715 darbo pasiūlymų, o po karantino paskelbimo – 3,4 karto mažiau (po 208 laisvas darbo vietas).

COVID-19 protrūkis daro seisminį poveikį pasauliui ir žmonių gyvenimo būdui, o tai neišvengiamai veikia visų darbuotojų darbo sąlygas. Atstovaudami 25 mln. darbuotojų nuo ūkio iki šakutės, EFFAT sektoriai yra ypač paveikti. Pripažindama šios sveikatos ir socialinės krizės sunkumą, EFFAT mano, kad reagavimas į koronavirusą yra politinis prioritetas bei stiprina savo kampaniją grotažymėmis #WeFeedEurope ir #HealthBeforeProfit.

Siekdama palengvinti tarpvalstybinius mainus ir solidarumą, EFFAT sukūrė specialią skiltį, kurioje aprašomas #COVID19 poveikis EFFAT sektoriams ir renkama geriausia nacionalinė patirtis, vyriausybių ir socialinių partnerių susitarimai, sudaryti siekiant įveikti šią ekstremalią situaciją.

Visą informaciją rasti galite ČIA.

Kovo 14 d. Vyriausybei priėmus nutarimą Lietuvoje skelbti karantiną, sustojo daugelio įmonių veikla. Siekdama sušvelninti karantino ir ekstremalios ekonominės padėties pasekmes, LR Vyriausybė ėmėsi priemonių ir numatė verslui ekonominės paramos paketą (apie 5 proc. BVP), LR Seimas padarė skubius LR darbo kodekso pakeitimus, kuriais supaprastino prastovos pritaikymo galimybes ir numatė dalinio kompensavimo mechanizmus. Visgi, darbdavių organizacijų atstovai krizės akivaizdoje užmiršę savo gražiąsias deklaracijas apie socialinę atsakomybę, ciniškai prabilo, kad visa tai nėra pagalba verslui. Pasak jų, tai daugiau yra pagalba darbuotojui, todėl reikalauja imtis papildomų priemonių ir keisti tam tikras DK sąlygas. Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, kaip tikėtina ir kiti darbuotojų atstovai, vienareikšmiškai nepritaria tokiems siūlymams.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 23 d. buvo registruota 163,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 9,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 1704, o registruotas nedarbas 0,1 proc. punkto, palyginti su kovo 1 d.

Šalies klientų aptarnavimo skyriuose kovo 1–20 d. užregistruota 16,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kovo 16–20 d. – 5,9 tūkst. Per tris kovo savaites įregistruota 7,1 proc. (1,0 tūkst. asmenų) daugiau darbo ieškančių asmenų nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. Daugėjo užsiregistravusiųjų, kurie dirbo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.

Koronavirusas, paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas skirtingus verslo sektorius veikia skirtingai. Vieni jų buvo priversti užverti duris, antri – sumažinti darbų apimtis, o treti iš šios situacijos gali netgi išlošti. Nors neaišku, kiek laiko situacija tęsis, LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ kalbinti ekspertai sutaria: situacija atskleis nesąžiningus darbdavius, nepasiruošusias įmones, o klientus išsaugoti norintys verslai bus priversti po karantino jiems įtikti.

Laidoje dalyvavo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

LAIDOS ĮRAŠAS.

Koronavirusas keičia pasaulį ir daugelio žmonių gyvenimo būdą. Priemonės, kuriomis siekiama apriboti ir kovoti su COVID-19 pandemija, neišvengiamai paliečia ir visų darbuotojų darbo sąlygas. Atsakingai užtikrindami kasdienį maisto tiekimą europiečiams, EFFAT darbuotojai šiuo metu yra ir labai susirūpinę: iškilęs didelis pavojus jų pajamoms, taip pat jų sveikatai ir saugai darbo vietoje.

Vyriausybinė politika visoje Europoje palaipsniui pateikia savo ekstremaliųjų situacijų planus, skirtus apsaugoti darbuotojus, tačiau jie dažniausiai aktualūs tik tiems darbuotojams, kurie dirba pagal nuolatines sutartis.

Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Apie visus juo informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.