Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga
Remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 148 str. 1 d. darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
Jeigu darbdavys šios pareigos nevykdo, tuomet darbuotojas turi teisę kreiptis į darbdavį su rašytiniu prašymu ir prašyti pateikti jam tokią informaciją.
ETUC tyrimo metu nustatyta, kad pusės ES valstybių narių darbuotojai negauna teisės aktuose nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dėl savo amžiaus, profesijos, negalios ir kt. Šioms darbuotojų kategorijoms skiriami specialūs, mažesni už normalius tarifiniai atlygiai. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – diskriminacija dėl amžiaus. Tokia situacija lemia tai, kad, pavyzdžiui, 18 metų prekybos centro darbuotojas, dirbantis kartu su 21-erių metų darbuotoju, uždirba daug mažiau. Pasak ETUC, tokia praktika neturėtų egzistuoti. Minimali alga turėtų būti neliečiama ir nediferencijuojama pagal jokias grupes.
Birželio 8 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Svarstytas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo kitais metais klausimas. Vyriausybės pusė teigė pritarianti praeitame posėdyje Lietuvos banko (LB) deryboms pasiūlytam startiniam skaičiui – MMA kelti iki 703 eurų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog profesinės sąjungos, skaičiuodamos kitų metų MMA, vadovaujasi Trišalėje taryboje sutarta formule, ta pačia, kuria vadovaujasi ir Lietuvos bankas, tačiau imami skirtingi įverčiai.
Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Skaudūs atvejai šalyje sukrečia. Mobingas žaloja žmonių gyvenimus, alina sveikatą, nuodija santykius darbe ir visos organizacijos klimatą, mažina produktyvumą. Atpažinti mobingą yra pirmas žingsnis, sprendžiant brangiai kainuojančią problemą.
Šį reiškinį nagrinėjantys mokslininkai pateikia ne vieną mobingo apibrėžimą. Tačiau sutariama, kad mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį. Mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė kartu sutartinai. Taip pasiekiamas vadinamasis galios disbalansas. Tokiame veiksme vadovas gali dalyvauti, gali ir nedalyvauti, gali jį palaikyti netiesioginiais veiksmais, pavyzdžiui, nesikišdamas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas, skelbiama VDI pranešime žiniasklaidai.
Šiandien, birželio 4 d., Kaune įvyko Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) tarybos posėdis. Pirmąjį pranešimą skaitė LMP pirmininkas R. Tamošauskas. Jis dar kartą pristatė įmones, kurias jungia LMP, aptarė esamą narystę bei esmines aktualijas.
Vėliau pereita prie diskusijos ypač aktualia šių dienų tema - „Kairė politika Lietuvoje – misija neįmanoma?", kurioje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi kviestinis svečias Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
