Pagrindinis

Š. m. rugsėjo 21 d., Plungėje, vyks LMP metinė - ataskaitinė konferencija. 

Konferencijos metu bus skaitomas metinis pranešimas, aptariami svarbiausiai klausimai. Delegatai iš visų LMP priklausančių įmonių drauge su atstove iš LR Valstybinės darbo inspekcijos gilinsis į Darbo kodekso įgyvendinimo praktiką, aptars esmines problemas.

Konferencijos metu planuojama priimti kreipimusis į Seimą, Vyriausybę, LR Trišalę tarybą ir visus Profesinių sąjungų narius dėl sektorinio socialinio dialogo Lietuvoje ir dėl LR Darbo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo.

Pagrindinė konferencijos žinutė - „Demokratija be darbuotojų teisių neegzistuoja“.

Antradienį Trišalė taryba jau ketvirtą kartą per pastarąjį pusmetį bandė tartis dėl MMA padidinimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Tačiau ir vėl sutarimo nerasta.

Vyriausybė pasiūlė didinti minimalią algą iki 430 Eur, darbdaviai nusprendė likti prie anksčiau siūlytos 420 Eur ribos, o profsąjungos pareiškė nekeičiančios savo pozicijos, kad MMA reikėtų pakelti iki 450 Eur.

Išsekimo darbe problema šiais laikais tampa vis dažnesnė ir aktualesnė visuomenėje. Apie ją daug rašo žiniasklaidos atstovai, analizuoja įvairūs tyrimai. Vieni jų bando paneigti „perdegimo“ egzistavimą, kiti tai įvardina, kaip didelę problemą, turinčią skirtingus etapus bei simptomus. Tačiau absoliuti dauguma negeba atpažinti perdegimo sindromo požymių ir nežino, kur galėtų kreiptis pagalbos. „Eurofound“ remdamasi skirtingų Europos sąjungos valstybių nacionaliniais tyrimais, pateikia ataskaitą, kurioje aiškinamos šio reiškinio priežastys, pasireiškimai įvairiose srityse ir galimi prevencijos būdai.

Pirmadienį prasidėjo penktoji eilinė Seimo rudens sesija. Sesijos darbų programos projekte išskirta dešimt prioritetų: kitų metų biudžetų tvirtinimas, socialinės atskirties mažinimas, demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategijos priėmimas, neįgaliųjų integracija ir paramos jiems užtikrinimas, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, aukštųjų mokyklų valdymo bei studijų finansavimo modelio tobulinimas, vietos savivaldos ir bendruomenių stiprinimas, valstybės energetikos ir transporto sektoriaus efektyvinimas, korupcijos mažinimas, valstybės gynybos užtikrinimas.

Seimo komitetuose ir Vyriausybės posėdžiuose svarstomi įstatymų bei nutarimų projektai.

Kviečiame susipažinti su įsigaliojusius LR Vyriausybės nutarimais.

Piliečiai mokesčius valstybei moka ne už savo vaiko mokymą, ne už savo turto apsaugą, ne už savo bedarbio pašalpą (didžiajai daliai visuomenės jos neprireiks), bet už tai, kad sklandžiai veiktų atitinkamos valstybės užtikrinamos, paslaugų sistemos, kurių dėka gyventume civilizuotoje aplinkoje.

O ką turime iš tiesų?

Visą straipsnį rasite ČIA.

Vakaruose socialinis dialogas yra svarbi priemonė, o Lietuvoje socialinis dialogas yra silpnas – kolektyvinių derybų padengimas yra labai žemas (iki 20 proc.), profsąjungų ir darbdavių asociacijų narystė žema, esamo socialinio dialogo kokybė silpna.

Sociologas Marius Kalanta teigia, kad visam tam yra paaiškinimas ir, kad situacija keičiasi, todėl kolektyvinių derybų naudos gali tikėtis ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai.

Kviečiame skaityti visą straipsnį ČIA.

Ar tikrai taip ir kodėl? Plačiau skaitykite ČIA.

Ar tikrai viską žinote?

Plačiau skaityti kviečiame ČIA.

Rugsėjo 5 - 6 dienomis, Briuselyje susitiko aštuoniolikos profesinių sąjungų atstovai iš trylikos šalių ir šešių pasaulio žemynų, tam, kad aptartų būtiniausius klausimus ir suderintų esminius veiksmus, siekiant apginti "Mondelez" darbuotojų ateitį. Svarbiausi susitikimo darbotvarkės klausimai buvo: profesinių sąjungų teisių gynyba, kova su darbo vietų naikinimu, nesaugaus darbo augimo stabdymas.

Profesinių sąjungų atstovai aptarė galimus būdus stiprinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą, siekiant apginti savo interesus įmonėje. Šis tarptautinis IUF "Mondelez" filialų susitikimas grindžiamas dvejų metų kolektyviniais veiksmais ginant jų narių gerovę. "Mondelez" IUF atstovai ir toliau imsis kolektyvinių veiksmų, siekdami pamatyti, kad darbuotojo interesų yra paisoma, o profesinių sąjungų teisės gerbiamos visoje įmonėje.

Dirbant su globaliomis įmonėmis tarptautinis solidarumas, keitimasis informacija yra galingas ginklas, todėl sveikiname šį žingsnį.

Daugiau informacijos ČIA.

Ekonomika – neatsiejama visuomenės gyvenimo bei socialinės ir politinės kasdienybės dalis. „Ekonomisto komentaras“ – tai 5 minučių laida, kuri padės geriau suprasti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje paprasta žmonių kalba. Kviečiame pasiklausyti pirmosios laidos, kurioje bandoma atsakyti į klausimus: Kiek žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje? Ar visada minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas sąlygoja kainų augimą? Dėl ko šiuo metu nesutaria darbuotojų, darbdavių bei vyriausybės atstovai trišalėje taryboje?

Rugsėjo 4-5 dienomis įvyko neeilinis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdis. Jame pagrindinė tema – LPSK komandos ir strategijos formavimas.

„Turime išsikelti tikslus, numatyti jų įgyvendinimo planą ir su komanda kryptingai dirbti, kad ateityje LPSK taptų viena iš organizacijų lyderių šalyje, o mes visi didžiuotumėmės būdami jos dalimi“, – įžangoje kalbėjo LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuva verslui palankiausių Europos šalių rikiuotėje per metus pakilo vienu laipteliu į 17 vietą tarp vertintų 46 senojo kontinento valstybių. Jaučiant padidėjusį užsienio investuotojų susidomėjimą, analitikai ir valdžios atstovai tikisi, kad jų entuziazmas neišblės, o investicijų tempas nesustos. Tačiau ar sąmoningai nutylima, kurioje vietoje Lietuva yra pagal darbo užmokestį?

Deja, bet Eurostat naujausiais duomenimis Lietuvos darbo užmokestį vis dar velkasi ES uodegoje, tuo tarpu laužomos ietys, net dėl 50 eurų minimalaus darbo užmokesčio (MMA) padidinimo. Vyriausybė ir darbdaviai pasisako už tai, kad MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. didėtų iki 420 Eur, profsąjungų atstovai tikisi kur kas reikšmingesnio MMA padidinimo – iki 450 Eur. Kaip bus, paaiškėti turėtų spalio 18 d.