Pagrindinis

Klasikinis atleidimo scenarijus: darbuotojas iškviečiamas ant kilimėlio ir verčiamas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokiose situacijose geriausiai padėtų profesinė sąjunga, tačiau naudingus patarimus vis vien pravartu žinoti kiekvienam. Kaip elgtis tokioje situacijoje ir ką praranda darbuotojas, pasidavęs darbdavio spaudimui, atsako Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantė Dinara Labukaitė.

Straipsnį rasite ČIA.

Rugpjūčio 1 dieną šalyje registruota 137,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,1 tūkst mažiau nei prieš mėnesį ir 5,7 tūkst mažiau nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Mažiausias nedarbas praėjusį mėnesį fiksuotas Klaipėdos (6 proc.), didžiausias – Utenos apskrityje (11,2 proc.).

Nepaisant didelio bedarbių skaičiaus dalis verslininkų skundžiasi nerandantys darbuotojų net už pakankamai didelę algą. Kodėl taip susiklostė?

Kviečiame pasiklausyti laidos, kurioje dalyvavo ir LMP pirmininkės pavaduotojas Raimondas Tamošauskas.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga nepritaria „Nestlé Russia“ komercijos profesinės sąjungos lyderių atleidimui, vykdant įmonės restruktūrizaciją ir kreipėsi į Nestle HR vadovą Alfredo Silva ragindama nedelsiant pradėti reikšmingas ir sąžiningas derybas su „Nestlé Russia“ komercijos darbuotojų profesine sąjunga.

Komercijos darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas ir viceprezidentas – priklausantys IUF narei AIWUR - abu buvo atleisti masinio restruktūrizavimo metu „Nestlé Russia“.  IUF mano, kad taip siekiama atsikratyti profesinės sąjungos vadovybės.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga solidarizuojasi su kelių ir autotransporto darbuotojais ir nepritaria siūlymui šios srities darbuotojams įvesti suminę darbo laiko apskaitą, kurios apskaitinis laikotarpis būtų iki vienų metų. Toks žingsnis leistų darbdaviui per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį darbuotojui mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, kas reikštų nebemokėti už viršvalandžius ir didinti pelnus žmonių sveikatos sąskaita.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga praėjusiais metais pasiekė, kad tokia apskaita nebūtų taikoma pieno pramonėje dirbantiems darbuotojams. Tikimės, kad nebus bloginamos ir durpių kasimo įmonių ir grūdų perdirbimo įmonių darbuotojų, kurie dirba su grūdų tvarkymu bei apdorojimu susijusius darbus, taip pat kelių (geležinkelių) tiesimo (remonto, taisymo) įmonių darbuotojų darbo sąlygos.

2019 m. sausio 1 d. keitėsi "Sodros" įmokų tarifai, nes buvo sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos. Tai reiškia, kad darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis „ant popieriaus" išaugo 1,289 karto, bet darbuotojas nuo savo darbo užmokesčio dabar turi mokėti visą socialinio ir sveikatos draudimo tarifą. Darbdaviui beliko mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinį draudimą.

Štai kaip atrodo „Sodros“ įmokų tarifai darbo užmokesčiui pagal darbo sutartį:

Bendras pareiškimas, kurį pasirašė daugiau nei 100 organizacijų, įskaitant ETUC, paragino naująją ES Komisiją nutraukti solidarumo su migrantais kriminalizavimą. ETUC kviečia Europos lyderius pasisakyti už pamatines žmogiškasias vertybes ir priimti migrantus ir pabėgėlius su derama pagarba. Solidari ir susitelkusi Europa šioje situacijoje yra reikalingesnė nei bet kada anksčiau. Deja, bet dėl griežtesnės migracijos politikos ir nelegalios migracijos, visoje Europoje paplito pagalbos migrantams kriminalizacija.

Pasirašytas pareiškimas -> ČIA.

Liepos darbo rinkos tendencija – padidėjusi absolventų registracija Užimtumo tarnyboje, darbo paieškas pradėjo 1,6 tūkst. jaunuolių, iš jų – daugiausia 37,5 proc. baigę profesines mokyklas, kas trečias – universitetus, 23,8 proc. – kolegijas. 2018 m. liepą buvo įregistruota 1,7 tūkst. absolventų. Iš viso per mėnesį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 31,7 proc. daugiau nei birželį.

Vidurvasarį darbo jėgos paklausa, palyginti su birželiu, augo beveik 10 proc. – šalies darbdaviai per mėnesį įregistravo 32,7 tūkst. tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 23,7 tūkst. naujų.

Kasmetinės atostogos Lietuvoje darbuotojams yra apmokamos. Dėl to dažnai galvojama, kad už mėnesį, kai žmogus poilsiauja, jis uždirbs įprastą sumą pinigų. Tačiau taip nėra. Priklausomai nuo pasirinkto atostogų laiko, jūsų pajamos gali skirtis dešimtimis ar šimtais eurų. Kada atostogauti, kad gautumėte daugiau atostoginių?

Visą straipsnį galite rasti ČIA.

Lietuvos darbo rinkai iki 2022 metų prireiks apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų – dėl ekonomikos plėtros, o net 95 proc. šios paklausos sudarys poreikis pakeisti išėjusius į senatvės pensiją, emigravusius, mirusius ar dėl kitų priežasčių pasitraukusius iš darbo rinkos, praneša Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). 

Centro specialistų teigimu, visuomenei senstant struktūrinių pokyčių darbo rinkoje stygius ir nesustyguota švietimo sistema gali prisidėti prie specialistų trūkumo problemos gilėjimo.

Daugiau skaitykite ČIA. 

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.