Pagrindinis

Emocinę paramą teikiančios organizacijos pastebi, kad pastaruoju metu tarp pagalbos ieškančių žmonių, daugėja kalbančių apie problemas darbe. Nepaisant nuotolinio darbo karantino metu, darbinės problemos išlieka ir tampa net aktualesnės, kaip ir patyčios darbovietėse, apie kurias vis dar kalbama nedrąsiai, o pati problema sprendžiama tik tada, kai atsitinka kas nors baisaus. Ir nors Lietuvoje nėra atskiro darbo reglamentavimo, susijusio su psichine žmogaus sveikata darbe. Vis dėlto Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Taigi jis yra atsakingas už profesines rizikas, pavyzdžiui, stresą darbe, o jei jis nevykdo savo pareigų, terorizuojamiems darbuotojams visada gali padėti profsąjungos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pratęsė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skyrimo paramai terminą: tokiu būdu paremti pasirinktą organizaciją, meno kūrėją, politinę partiją ar profesinę sąjungą pajamas laiku deklaravę gyventojai (t. y. iki šių metų liepos 1 d.) galės iki šių metų rugpjūčio 20 d.

Todėl vis dar galite prisidėti ir prie Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pajėgumų stiprinimo, ginant ir atstovaujant Jūsų  teises darbe, skiriant dalį savo praeitais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio 0,6 proc. (GPM) mums. Paprastas žingsnis, didelės abipusės vertės.

Primename, jog šiemet deklaruodami pajamas ir skirdami paramą mums,  sėkmingai paremti galite ir kitas, Jūsų pamėgtas, ne pelno siekiančias organizacijas, nes profesinės sąjungos turi atskirą eilutę, kaip ir politinės partijos.

Apie tai kaip skirti paramą šiame straipsnyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos.

Darbo kodekso pakeitimais išsprendžiama ir tuščių darbo vietų problema valstybės, savivaldybių įstaigose ar įmonėse, kai pareigoms užimti skelbiamas konkursas, bet darbo vieta mėnesiais lieka tuščia, nes konkursai trunka ilgai arba kai kuriais atvejais skelbiami pakartotinai. Nuo šiol pagal terminuotą sutartį iki konkurso bus galima įdarbinti pasirinktą darbuotoją.

Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti. Tiesa, Lietuva yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių ES valstybių narių, o tai šalies ekonomikai ir biudžeto surinkimui atsiliepia neigiamai, todėl rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai. Profesinės sąjungos sutinka, kad Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena būtų paskelbta nedarbo diena, tačiau nepritaria, kad ši nedarbo nedarbo diena būtų patvirtinta Gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos sąskaita.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pritarė profesinių sąjungų raginimams ES išplėsti kolektyvinių derybų apimtį, siekiant panaikinti lyčių darbo užmokesčių skirtumus.

Naujoje ataskaitoje EBPO teigė, kad „moterys, dirbančios laikinai ir ne visą darbo dieną, susiduria su dideliais lyčių darbo užmokesčio skirtumais“, nurodydama svarbių darbuotojų, tokių kaip globėjos ir valytojos, pavyzdį.

Organizacija, kurios narės yra 22 ES šalys, apibūdina kolektyvines derybas kaip „galingą įrankį“ atlyginimų skirtumui mažinti, tačiau priduria:

EESRK kviečia susipažinti su liepos mėnesio aktualijomis.

Naujienlaiškyje - diskusijos, kokių veiksmų ES galėtų imtis užimtumo srityje, apžvelgiamos priemonės, leidžiančios ES prisidėti prie valstybių narių užimtumo politikos koordinavimo.  EESRK pasiūlymas, kaip reikėtų pakeisti užimtumo politikos gaires atsižvelgiant į COVID-19 krizę, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, be kita ko, padėtų savarankiškai dirbantiems europiečiams ir daug kitų naujienų.

Visa tai, skaitykite ČIA.

Po keturias dienas trukusių sunkių derybų su 27 Europos Sąjungos valstybių lyderiais, liepos 21 d. Briuselyje buvo pasiektas Europos Vadovų Tarybos susitarimas dėl precendento neturinčio 750 milijardų eurų fondo, skirto Europos ekonomikai atkurti po COVID-19 krizės, sukūrimo. 390 mlrd. € priemonių rinkinio lėšų bus paskirstyta valstybėms narėms dotacijų forma, o 360 mlrd. € – paskolų forma. Be ekonomikos atkūrimo fondo, jie taip pat susitarė ir dėl ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto, kurio vertė bus 1074 mlrd. €.

Reaguodamas į Europos Vadovų Tarybos priimtą ES atkūrimo planą, ETUC generalinis sekretorius Luca Visentini, teigė, kad ES atkūrimo plano priėmimas yra gera žinia 60 milijonų žmonių visoje ES, kurie priklauso nuo skubių investicijų, tam, kad išsaugotų savo darbo vietas bei išvengtų ilgalaikio nedarbo, todėl ETUC vardu dėkoja Europos Vadovų Tarybos prezidentui Charles Michel, EK pirmininkei Ursula von der Leyen bei labiau į ateitį orientuotiems lyderiams už jų atkaklumą siekiant susitarti sunkiausiose visų laikų ES derybose.

2020 m. liepos 21 d.  14.00 val. vyks  Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis. 

Posėdis vyks nuotoliniu būdu. Posėdžio darbotvarkė.

1 ir 2 darbotvarkės klausimų medžiaga; nuorodos į darbotvarkės 1 ir 2 klausimų medžiagą:  1- ČIA; 2 -  ČIA;  2 darbotvarkės klausimo medžiaga1, 3 darbotvarkės klausimo medžiaga1; 3 darbotvarkės klausimo medžiaga2; 3 darbotvarkės klausimo medžiaga3; 4 darbotvarkės klausimo medžiaga; papildomo darbotvarkės klausimo medžiaga.

Europos Komisija šiandien paskelbė ilgai lauktas sezoninių darbuotojų apsaugos gaires. Laisvas darbuotojų judėjimas ir teisė įsidarbinti kitoje Sąjungos šalyje yra pamatinis ES principas, todėl valtybės narės raginamos užtikrinti, kad sezoniniams darbuotojams būtų taikomos vienodos sąlygos su vietos darbuotojais, draudžiama juos diskriminuoti dėl pilietybės ir kt.

ES valstybės taip pat turėtų sustiprinti šios srities patikras bei užtikrinti kokybišką iš užsienio atvykusių darbuotojų būstą, kuris turėtų būti nesusietas su jų atlygiu. Pasak EK, sezoniniai darbuotojai taip pat turi turėti teisę naudotis tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip  ir piliečiai. 

Šiandien dalis bendrovės „Bolt Food“ maisto kurjerių Vilniuje paskelbė streiką dėl sumažintų paslaugos teikimo tarifų ir darbo sąlygų. Ankščiau 3 eurus  už vieną maisto pristatymą siekęs bazinis užmokestis buvo sumažintas iki 2,8 euro, o apie beveik 200 eurais per mėnesį sumažėsiantį atlyginimą darbuotojai sužinojo paskutinę dieną.  

Nesulaukę jokio paaiškinimo, darbuotojai savo nusivylimą išreiškė streiku. Tai parodo, kad tokia verslo koncepcija nėra gera ir yra sveikintina, kad žmonės siekia geresnių sąlygų. Dirbant be darbo sutarčių ir neturint darbuotojams priklausančių teisių bei socialinių garantijų, noras bent jau kompensuoti išlaidas, patirtas naudojant asmenines darbo priemones, dviračius, kaukes ir kt. yra neabejotinas. Tokiu pavyzdžiu pasekti turėtų ir kiti skaitmeninių platformų darbuotojai.

Remiantis naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita ir prieš keletą dienų paskelbta nedarbo pasaulyje statistika, COVID-19 pandemija pasaulyje sukėlė vieną blogiausių darbo vietų krizių po Didžiosios depresijos. Tokia situacija kelia skurdo ir nelygybės pavojų, kurį pasaulis pajustų kitais metais. Todėl, šalys dabar turi padaryti viską, ką gali, kad ši nedarbo krizė netaptų socialine krize. Geresnės ir atsparesnės darbo rinkos atstatymas yra būtina investicija į ateitį ir ateities kartas.

Savalaikis ir kokybiškas socialinis dialogas darbo vietoje yra būtinas ramstis užtikrinant išeitį iš COVID-19 krizės socialiai atsakingai.