Pagrindinis

Tema, kuri visada yra verslininkų ir užsienio investuotojų dėmesio centre - darbo kodeksas. Lietuva nuolat siekia investuoti į aukštesnės kvalifikacijos darbo rinką, mokslinius tyrimus bei plėtrą, todėl verslas nuolat iškelia daugybę klausimų, susijusių su lanksčia ir dinamiška darbo rinka. Verslo lyderiai, priklausantys Britanijos prekybos rūmams Lietuvoje, ir atstovaujantys aktyvių asmenų, plėtojančių atvykstančias investicijas, požiūriams, išsakė keletą savo pozicijų dėl Darbo kodekso. 

Ar planuojamas naujas puolimas prieš darbuotojų teises?

Europos ekonomika auga jau septynerius metus iš eilės. Prognozuojama, kad 2020 ir 2021 m. ji augs ir toliau. Darbo rinkos tebėra stiprios, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau išorinė aplinka tapo kur kas nepalankesnė, o netikrumas išlieka didelis. Visų pirma tai daro neigiamą poveikį gamybos sektoriui, kuriame taip pat vyksta struktūriniai pokyčiai. Todėl panašu, kad Europos ekonomika pereina prie užsitęsusio vangesnio augimo ir sumažėjusios infliacijos laikotarpio.

Lapkričio 6 - 7 dienomis Zagrebe vyko EFFAT Kongresas. Iki tol kelios dienos buvo skirtos aktualioms ir intensyvioms profesinių sąjungų narių diskusijoms LGBTQI, jaunimo, moterų, Centrinės ir Rytų Europos šalių profsąjungų klausimais.

EFFAT Kongresas  - svarbus įvykis, kai garsiai ir aiškiai ištariami pagrindiniai profesinės sąjungos reikalavimai  socialinėje ir ekonominėje politikos aplinkoje ir pasisakoma už į darbuotojus orientuotą ES. Kas penkis metus organizuojamas Kongresas aptarė svarbiausius EFFAT, kurios nare jau 22 metus yra ir Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, ateities iššūkius ir diskututavo dėl prioritetinių organizacijos veiklos, kuria bus siekiama užtikrinti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas ir teisingą darbo užmokestį visuose sektoriuose, klausimų. 

Kongrese dalyvavo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Raimondas Tamašauskas ir LMP jaunimo koordinacinio komiteto pirmininkas Paulius Padroštis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) neseniai priimtoje nuomonėje teigia, kad nuolat mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui Europos Sąjunga ir valstybės narės turi parengti išsamias strategijas, kaip formuoti nacionalinę politiką, kad būtų veiksmingai sprendžiamas aktyvaus senėjimo klausimas.

EESRK manymu, priemonės, kurių iki šiol imtasi ES ir nacionaliniu lygiu, yra nesuderintos ir nepadėjo užtikrinti, kad Europos darbo rinkose nebūtų diskriminuojami vyresnio amžiaus darbuotojai.

Augantis darbo bei asmeninio gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo idėją. Šio balanso paieškos tikrai nėra naujiena, ir pastaruoju metu apie pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo kalbama vis dažniau. Siekiant atskleisti labiausiai pasiteisinusias profesinių sąjungų strategijas ir gerąją patirtį, užtikrinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ETUC parengė medžiagą, kurioje pateikiama 10 valstybių narių (Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Švedijos) geroji praktika, susijusi su derybomis ir susitarimais dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Naujai išrinkta Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen, dar prieš užimdama šias pareigas, pažadėjo, kad per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų ji pasiūlys teisės aktą, kuriuo bus užtikrinama, kad kiekvienas ES darbuotojas gautų sąžiningą minimalų darbo užmokestį, kuris turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į nacionalines tradicijas, sudarant kolektyvines sutartis ar taikant teisines nuostatas.  Toks pažadas ne tik sulaukė įvairių reakcijų, bet ir sužadino daugybę diskusijų.

EFFAT ir ETUC nuomone, šis EK pirmininkės pažadas tikrai yra perspektyvus, tačiau kartu dėl akivaizdžių priežasčių yra labai sudėtingas ir iškelsiantis daug iššūkių Europos profesinėms sąjungoms.

Šiandien, adresu J. Jasinskio g. 9, 3-o aukšto salėje,  vyko LPSK Valdybos posėdis. Posėdyje dalyvavo ir LR Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.  Posėdžio darbotvarkę rasite ČIA.

2019 m. lapkričio 6-7 d. Zagrebe (Kroatija) vyks 5-asis EFFAT Kongresas. Kas penkis metus organizuojamas Kongresas svarstys svarbiausius EFFAT ateities iššūkius ir diskutuos dėl prioritetinių organizacijos veiklos, kuria siekiama užtikrinti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas ir teisingą darbo užmokestį visuose sektoriuose, klausimų. 

Spalio 22 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame Lietuvos banko (LB) atstovas Darius Imbrasas pristatė transporto sektoriaus minimalios mėnesio algos (MMA) koeficiento poveikio vertinimą ir iššūkius. Nors Vyriausybė jau priėmė sprendimą, ir kitais metais komandiruotėms į užsienį darbo užmokestis yra MMA, padauginta iš koeficiento 1,65 (buvo 1,3), tačiau LB Trišalei tarybai buvo įsipareigojęs pateikti tokią analizę.

Kasmet paskutinė spalio savaitė visoje Europoje skelbiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaite, kurios metu darbdaviai, įmonių vadovai, specialistai, profsąjungų nariai ir visi  darbuotojai kviečiami atkreipti dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją darbe bei prevencijos kultūrą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais per Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitę dėmesį skirs dviem aktualioms temoms: saugių darbo vietų dėl cheminių ir kitų pavojingų medžiagų užtikrinimui bei darbuotojų, pradėjusių dirbti naujoje darbo vietoje, saugai.

Visų formų skaitmeninės technologijos drastiškai keičia gamybos pobūdį maisto ir gėrimų pramonėje. Dėl gamybos inovacijų ir rinkos konkurencingumo įvairiose srityse reikalaujama vis daugiau naujų įgūdžių.

Spalio 15 d. EFFAT ir „FoodDrinkEurope“ organizavo konferenciją, skirtą pristatyti savo ES finansuojamą socialinio dialogo projektą, kuriame nagrinėjami dabartiniai užimtumo pokyčiai ir su darbu susijusių iššūkių, rezultatai. Viena bendro projekto išvadų apie „Industry 4.0“ technologijų pritaikymo Europos maisto ir gėrimų pramonėje poveikį yra tokia: be darbo jėgos nėra produkcijos.

Šiandien, kai visas pasaulis mini Pasaulinę maisto dieną, EFFAT dar kartą į viršų iškelia maisto tiekimo grandinės darbuotojų darbo sąlygų klausimą.

Maisto produktų gamybos sistemas vis labiau paliečia tokie sukrėtimai, kaip ligos, sausros, kenkėjai, taip pat klimato pokyčiai. Vien tik Europoje, net  25 mln. žmonių, kasdien daug dirba tam, kad mūsų stalus pasiektų maistas.  Visų šių darbuotojų orumas darbe - EFFAT prioritetas Nr. 1.