Pagrindinis

Vasario 18 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdis. LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo apie Vyriausybės sudarytos komisijos dėl viešojo sektoriaus finansavimo posėdžių ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykstančių derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties eigą. Vyriausybės komisija turinti parengti viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 m. strategiją, tačiau, anot LPSK pirmininkės, į LPSK teiktus pasiūlymus dokumento projektui praktiškai neatsižvelgiama.

2019 m. vasario 19 d.  14.00 val. organizuojamas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis. Posėdis vyks Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (A.Vivulskio g. 11, 201 salė). Posėdžio darbotvarkė, 1 darbotvarkės klausimo medžiaga1,  1 darbotvarkės klausimo medžiaga2, 2 darbotvarkės klausimo medžiaga, 3 darbotvarkės klausimo medžiaga, 4 darbotvarkės klausimo medžiaga, 5 darbotvarkės klausimo medžiaga.

Tegul Lietuva per amžius gyvena kiekvieno širdyje!

Vasario 12-13 d. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos narys  Arūnas Vilčinskas dalyvavo Mondelez įmonių grupės Europos darbo tarybos posėdyje, Ciuriche. Be kitų klausimų su kolegomis iš kitų šalių buvo aptariamas ir kolektyvinių derybų Kaune klausimas. 

Trečiadienį, vasario 13 d., Belgijos profesinės sąjungos paskelbė vadinamąjį nacionalinį streiką. Profesinių sąjungų veikla planuojama visoje šalyje ir palies visus sektorius. Toks žingsnis - nepavykusių profesinių sąjungų ir darbdavių derybų dėl darbo užmokesčio rezultatas. Darbuotojai pavargo nuo diržų veržimosi politikos, šie siekia, kad būtų padidintas minimalus darbo užmokestis per metus ir pensijos. Pasak darbuotojų atstovų, centrinės verslo tarybos sprendimai apriboja algų augimą iki vos 0,8 proc. Matydami, kad ženkliai blogėja gyventojų pragyvenimo lygis ir vis labiau prastėja darbo sąlygos, jie negali su tuo sutikti.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga solidarizuojasi su Belgijos profesinėmis sąjungomis ir palaiko jų pagrįstus reikalavimus.

Žavimės Belgijos profsąjungų organizuotumu telkiant visos šalies žmones solidariems veiksmams ginti savo teisių ir socialinių garantijų. Tokie veiksmai yra pavyzdys mūsų šalies darbuotojams.

Europos Parlamento (EP) derybininkai ir ES ministrai sutarė dėl naujų teisių dirbantiesiems pagal kintamą darbo grafiką bei dalijimosi ekonomikos platformose. Taip pat sutarta apriboti bandomojo laikotarpio darbe trukmę.

Skaitykite daugiau ČIA. 

Vasario 8 d. 24 Lietuvos maistininkų profsąjungos atstovai diskutavo apie kolektyvinės sutartis maisto pramonės įmonėse, dalinosi patirtimi, mokėsi kaip turėtų dalyvauti darbo vietų profesinės rizikos vertinime, kokius reikalavimus turi kelti kolektyvinių sutarčių darbų saugos skyriuose. 

Vyriausybė vykdydama mokesčių reformą žadėjo, kad šiemet algos į rankas dėl reformos padidės 10–55 eurais. Tačiau už sausį daliai darbuotojų pervedami netgi mažesni atlyginimai, patvirtina buhalteriai. To priežastis – naujas Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Yra didelė tikimybė, kad dalis jūsų sausio uždarbio liko VMI ir jį bus galima susigrąžinti tik po metų. Norint pinigus gauti šiemet – reikia pateikti prašymą buhalteriui, bet ne visuomet tai naudinga.

Skaitykite daugiau ČIA. 

Mielieji,

informuojame, kad, 2018 m. pasikeitus įstatymams, iki šių metų gegužės 1 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai galime pateikti prašymus skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį po 1 proc. profesinėms sąjungoms ir partijoms ir dar 2 proc. nevyriausybinėms organizacijoms .  

Šių formų Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriams teikimo tvarka išlieka nepasikeitusi, tačiau papildomai informuojame, kad darbuotojai turi iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos deklaruoti gautas pajamas. 

Kaip galima skirti paramą?

F. Ėberto fondas (FES) pateikė Lietuvos darbo rinkos analizę, kuri parodo svarbius pokyčius šalies darbo santykių srityje 2009 – 2017 metais. Apžvalgoje dominuojančios temos yra darbo užmokestis, laikino įdarbinimo agentūrų darbuotojų skaičiaus kaita, darbuotojų su laikinosiomis sutartimis pokytis, žmonių susiduriančių su skurdu arba socialine atskirtimi procentinė dalis, OECD užimtumo apsaugos rodikliai Baltijos šalyse, naujojo darbo kodekso įtakoti pokyčiai ir kiti rodikliai.

Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad Europos Sąjungos politika pagaliau juda link geresnio darbo ir darbuotojų asmeninio gyvenimo balanso užtikrinimo. 2017 metų pabaigoje Geteborge, Švedijoje, paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis, siekiantis užtikrinti geresnę darbuotojų padėtį ir socialinę apsaugą, taip pat siekiama priimti ES direktyvą dėl darbo ir asmeninio gyvenimo balanso.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) palankiai vertina trišales diskusijas dėl Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvos sudarymo. Laikinajame susitarime yra daug teigiamų elementų, įskaitant apmokamas tėvystės ir prižiūrinčių asmenų atostogas, kurių šiuo metu trūksta ES lygmeniu.

Trumpai apie tarptautines naujienas EFFAT sektoriuose.

Airija

Naujas įstatymas, draudžiantis sudaryti „nulio valandų“ sutartis

Naujasis įstatymas, draudžiantis prieštaringas nulio valandų sutartis "daugeliu atvejų", įsigalios 2019 m. kovo mėn. Užimtumo įstatymo projektas buvo priimtas abiejuose Oireachto rūmuose, o dabar projektas bus pateiktas Prezidentui pasirašyti. Pagal naująjį įstatymą nulinės valandos sutartys bus uždraustos, išskyrus atvejus, kai darbas yra realus, ir kai jos yra būtinos norint suteikti darbdaviams galimybę padengti draudimą kritinėmis situacijomis arba padengti trumpalaikį nebuvimą. Darbdaviai taip pat bus įpareigoti mokėti naują minimalią išmoką darbuotojams, priimtiems į darbą, bet vėl išsiųstiems namo be darbo.